Dauginimas sumedėjusiais auginiais

Sumedėję auginiai paruošiami ir šaknydinami anksti pavasarį, dar neišsprogus pumpurams. Tačiau tam tinkami vienmečiai ūgliai dažniausiai pjaunami vėlai rudenį, (galima panaudoti prieš dengimą netyčia nulūžusius ar nugenėtus ūglius) ir laikomi per žiemą. Pavasarį sudėtingiau tai padaryti tinkamu laiku, be to, mūsų klimato sąlygomis rožės dažnai apšąla. Ūglius galima išsaugoti plastikiniame maišelyje ar drėgnose pjuvenose 0–2 ºC temperatūroje, galima užkasti į dirvą 30–40 cm gylyje. Kitas variantas – pasodinti sumedėjusius auginius rudenį ir gerai uždengti.

Auginių paruošimas
Sumedėję auginiai ruošiami nukritus lapams. Jie pjaunami ilgesni (su 3–4 pumpurais) ir paruošiami sodinti taip pat kaip ir pusiau sumedėję. Iš išsaugotų per žiemą ūglių auginius pjaukime ir paruoškime prieš pat sodinimą.

Sodinimas
Jei pasiryžtame auginius pasodinti rudenį, sodinkime į inspektą arba paruoškime lysvelėje nedidelį „šiltnamiuką“ (nedidelį kiekį pasodintų auginukų patogu uždengti 5–7 l plastikiniu buteliu išpjautu šonu). Bet kuriuo atveju uždengti reikės kruopščiai (tačiau juk tai ne rožių krūmai). Geriau, kai „šiltnamiukas“ neaukštas, tada paprasčiau jį užpilti žeme, lapais ir pan. Pavasarį atšilus po truputį pradenkime, ir auginukai pradės šaknytis bei augti (jei ruduo buvo ilgas ir šiltas, kartais įsišaknija jau rudenį).
Pavasarį sodinkime auginius labai anksti, dar neišsprogus pumpurams. Sumedėjusius auginius geriausia sodinkime taip, kad virš dirvos paviršiaus liktų tik viršutinis pumpuras (galima palikti ir du pumpurus).
Sumedėjusius auginius šaknydinti netgi paprasčiau negu pusiau sumedėjusius, nes pavasarį dirvoje daug drėgmės, tad reikės mažiau priežiūros. Vėliau prižiūrėkime taip pat kaip pasodintus vasarą.

Sodinukų (įsišaknijusių auginių) žiemojimas

Pavasarį pasodinti auginiai iki rudens gerai įsišaknija ir pradeda augti, o pasodinti vasarą gali būti kiek silpnesni. Tokiems sodinukams žiema bus didelis stresas, todėl vazonėlius su auginiais geriau įneškime žiemoti į rūsį, o dirvoje augančius auginius ar į dirvą įkastus vazonėlius labai gerai uždenkime (užpilkime durpėmis, sausais lapais ir pan.). Žiemojimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet šiuo atveju verta pasistengti. 2009–2010 m. šaltą žiemą gerai peržiemojo tiek inspekte, tiek po rožių krūmais pasodinti mano auginiai.
Sodinukus būtinai apsaugokime nuo pavasario saulės.
Kaip ir šaknydinant kitus augalus, kalius (augalo audinys, susidarantis sužeistoje vietoje) susidaro greičiau, kai dirvos temperatūra bus kiek aukštesnė negu oro, tačiau mėgėjams sunkiau sudaryti tokias sąlygas, tad dažniausiai tenka tiesiog pasikliauti sėkme. Šaknydinant įvairių veislių rožes rezultatai gali būti skirtingi, todėl sunku pasakyti, kada tokius sodinukus sodinti į nuolatinę vietą, tačiau žiemojimas nepersodinus visada sėkmingesnis. Perkelti į didesnį vazoną nesuardžius žemės gumulo ar sodinti iš vazono galima bet kuriuo sezono metu.
Jaunas savašaknes rožes 2–3 metus žiemai reikėtų dengti kruopščiau (jei tai nėra nedengiamos rožės), vėliau augalai sutvirtėja.

Kokias rožes geriausia šaknydinti?

Mūsų klimate būtų logiška šaknydinti šalčiui atsparias rožes, bet dažniausiai rožininkui mėgėjui daug svarbiau trokštami žiedai. O ir patirtį sunku apibendrinti. Juk vieni rožininkai teigia, kad savašaknės rožės geriau žiemoja, kiti teigia priešingai.
Geriausiai šaknijasi dauguma senovinių, vijoklinių ir laipiojančių rožių, raukšlėtalapio erškėčio hibridai, kai kurios modernios krūminės, poliantinės, kanadietiškos rožės, prasčiau – floribundinės rožės. Arbatinės hibridinės rožės, ypač skirtos skynimui, šaknijasi gerai, todėl galime įšaknydinti auginius ir iš padovanotos puokštės. Vis dėlto arbatinių hibridinių rožių (ypač jautrių šalčiui) neverta dauginti šiuo būdu, nes dėl silpnesnės šaknų sistemos jos dažniausiai neilgaamžės.

Kiekvienas mėgėjas šaknydinimo procesą atlieka kiek kitaip, sau patogiausiu būdu ir laiku, atranda savų gudrybių. Tad drąsiai bandykime! Juk užsiauginę savašaknių rožių savo sode sukursime įspūdingesnes kompozicijas iš vešlesnių krūmų, šalia skiepytos pasodinę tokią pačią savašaknę rožę, be to, sumažės pavojus prarasti veislę po sunkios žiemos. Šis būdas padės įsigyti trokštamą rožę, kuria susižavėsime pas draugus ar kaimynus. Taip mylimiausios rožės gali būti perduodamos šeimoje iš kartos į kartą, o galbūt kartu su jomis iš lūpų į lūpas perduosime ir kokią nors gražią šeimos legendą.

Savašaknė rožė "Alchymist"

Savašaknė rože "Ritausma"

Tekstas ir nuotraukos: Virginija Kiškienė