Norint džiaugtis sveikomis, gausiai žydinčiomis rožėmis reikia labai nedaug – tiesiog žinoti kai kuriuos dalykus... Tad pradėkime nuo pat pradžių – nuo rožių sodinimo. Tai daug svarbiau, nei paprastai manoma – sėkmingas rožių auginimas ir žiemojimas labai priklauso nuo to, ar teisingai jas pasodinsime.
Universalų durpių substratą naudojame žemei pagerinti, tam tinka ir kompostas.
Tinkamiausias dirvožemis rožėms – lengvas priemolis, kurio rūgštingumas yra 6,5 pH. Rožės augs ir kitokiame dirvožemyje, tik nereikėtų jų sodinti į durpes, smėlį ar labai kalkingą dirvą bei vietose, kur jau kelerius metus augo rožės. Tokią dirvą reikia pakeisti arba bent pagerinti pridedant molio, komposto ir juodžemio. Jeigu ruošiame vietą vienai rožei, jai reikėtų iškasti apie 0,6–0,8 m skersmens ir 0,6 m gylio duobę. Jeigu sodinsime visą rožyną, tada vertėtų gerinti žemę visame jo plote. Žinoma, padirbėti teks gerokai daugiau, bet kartu bus lengviau sodinti rožių sodinukus. Ruošiant vietą rožei įprastoje dirvoje užtenka pagerinti žemę pridėjus šiek tiek komposto ar perpuvusio mėšlo. Turėkime galvoje, kad sodinat rožes rudenį tręšti nereikia, o pavasarį galime į duobės dugną įberti šiek tiek kompleksinių trąšų, bet taip, kad šaknys su jomis nesiliestų, nes gali nudegti.
Pagaliukas – pagalbinė priemonė, kad rožę pasodintume tinkamame gylyje.
Geriausia vietą rožėms sodinti paruošti iš anksto, bent prieš mėnesį. Per tiek laiko paruošta žemė susiguli, todėl pasodinta rožė „nepaskęsta“. Nesusigulėjusioje žemėje pasodintos rožės gali tiesiog prasmegti, nors sodinant atrodo, kad jos būtent tokiame gylyje, kokiame reikia. Sodinant labai svarbu, kad skiepijimo vieta (tai vieta, iš kur išauga pirmosios šakos) būtų 5–10 cm giliau nuo žemės paviršius. Rožės augimui didelės įtakos neturi, ar ji pasodinta užkasant skiepijimo vietą 10 ar 5 cm. Pasodinus nepakankamai giliai šaltomis žiemomis rožės gali iššalti, be to, dažniau iš poskiepio išauga laukinių ūglių. Giliau nei 10 cm sodinti nepatariama, nes šaknims taip pat reikalingas oras, o labai giliai pasodinus rožę jis sunkiai pasieks šaknis, ir augalas skurs.
Pritvirtinto pagaliuko aukštis – maždaug 5 cm. Pridėję rožę prie pagaliuko nuo poskiepio tiksliai matome, kokiame gylyje sodiname rožę.
Lietuvos ir užsienio rožių augintojai bei platintojai siūlo trejopai supakuotas rožės: plikomis šaknimis be grunto laisvai supakuotas drėgmę palaikančioje pakuotėje, standžiai suvyniotas be grunto ir vazonuose. Tiek rožės plikomis šaknis, tiek standžiai supakuotos sodinamos vienodai. Tokius sodinukus sodiname rudenį nuo rugsėjo antrosios pusės iki užšąlant ir ankstyvą pavasarį išėjus pašalui iki rožių pumpurų brinkimo.
Vis dėlto tinkamiausias laikas rožėms sodinti yra ruduo. Kodėl? Rudenį pasibaigia augalų vegetacija, ir rožės ruošiasi žiemos poilsiui, todėl sodinamos jos patiria daug mažiau streso, pasodinus paprastesnė priežiūra. Taip pat sodinimo laikas rudenį yra gerokai ilgesnis. Priklausomai nuo oro sąlygų jis gali tęstis net tris mėnesius. O pavasarį iškastos rožės labai greitai pradeda sprogti – juk kartais jos iki mūsų keliauja didelius atstumus ir gali būti sandėliuojamos šiltose patalpose. Tuo atveju rožės būna ne tik su išbrinkusiais pumpurais, bet ir su jau gerokai paaugusiais baltais ūgliais. Pasodinus tokias rožes jaunus ūglius gali nudeginti skaisti pavasario saulė arba pažeisti šalnos. Žinoma, ir šie rožių sodinukai paprastai prigyja, bet skursta ir vėliau žydi. Be to, pavasarį pasodintos rožės skuba augintis antžeminę dalį ir tam išnaudoja didžiąją dalį energijos, todėl nesusiformuoja stipri šaknų sistema.
Į iškastą, paruoštą sodinimui duobę įpilame vandens.
Prieš sodindami pirmaisiais dviem būdais supakuotas rožes jas pamerkiame į vandenį ne trumpiau kaip 2 val. ir ne ilgiau kaip 12 val. Laisvai supakuotų rožių šaknys daug sveikesnės, be mechaninių pažeidimų, nesutraiškytos ir paprastai jų nereikia trumpinti. Standžioje pakuotėje rožių šaknys dažniausiai būna sulenktos pusiau ir lenkimo vietoje gali būti nulūžusios. Pirmiausia tokias rožes gerai išmirkome vandenyje, o tada apžiūrime jau išsiskleidusias šaknis ir nukerpame iki pažeistų vietų. Taip pat apžiūrime šakas ir jų galus. Nulūžusias nugenime iki sveikos akutės. Jeigu rožės neteisingai nugenėtos arba pjūvio vieta išdraskyta, taip pat reikia aštriu sekatoriumi nukirpti maždaug 30 laipsniu kampu iki pumpuro virš jo paliekant apie 2 mm medienos. Kitu atveju sodinukų plikomis šaknimis genėti nereikia. Prekyboje būna sodinukų, kurių šakų galai aplieti izoliuojančia medžiaga. Šiuo atveju nieko nei valyti, nei genėti nereikia.
Pririšus rožę prie pagaliuko labai patogu sodinti, pasodinamame tinkamame gylyje – nei per aukštai, nei per žemai. Pagaliukas prilaiko rožę, neužsilenkia šaknys.
Sodindami duobės viduryje supilame žemių kauburėlį ir tolygiai paskirstome šaknis, atidžiai stebėdami, kad jos nebūtų užsilenkusios. Tada duobę užžeriame žemėmis, apspaudome ir paliejame. Liejame netgi tuo atveju, jeigu sodinant lyja lietus – aplink rožių šaknis neturi likti oro tarpelių. Kiekvienam rožių sodinukui turi tekti ne mažiau kaip 5 litrai vandens. Beje, nepamirškime, kad pavasarį pasodintus sodinukus teks dažniau laistyti, negu pasodintus rudenį. Rudenį dažniausiai pakanka sodinimo metu vieną kartą gausiai palieti. Pasodinti rožių sodinukai apkaupiami 15–30 cm aukščio kaupeliais: rudenį daugiau, pavasarį šiek tiek mažiau. Apkaupti reikalinga, kad vėjas neišdžiovintų šakų, kol rožių šaknys galės iš dirvos paimti vandenį. Rudenį pasodintas rožes apkauptas paliekame iki pavasario, o pavasarį pasodintų kaupelius išsklaidome, kai nebegresia šalnų pavojus ir rožės pradeda sprogti.
Užpilam, apkasam rožę žemėmis.
Jeigu rožes sodiname prie pastatų, jas reikėtų atitraukti nuo pamatų bent 0,5 m ir šaknis nukreipti nuo pastato į priešingą pusę. Tokiose vietose pasodintas rožes teks lieti gerokai daugiau, nes pamatai sugeria daug drėgmės, be to, pastatus įkaitina saulė, ir nepalaistyti augalai gali tiesiog „iškepti“.
Pasodinę gausiai palaistom.
Vazonuose parduodamus rožių sodinukus sodinti galima bet kada, net ir vasaros mėnesiais. Sodiname nekarštu oru, geriausia apsiniaukusią dieną arba vakare. Vieta tokioms rožėms sodinti ruošiama kaip ir sodinukams plikomis šaknimis. Prieš sodinimą rožės jokiu būdu nelaistykite, nes sudrėkusi žemė tiesiog nubyrės nuo šaknų, kartu nuplėšdama ir rožių augimui labai svarbias plonas baltąsias šakneles. Taigi rožė bus su drėgmę garinančiais lapais, bet neturės kuo iš dirvos paimti vandens ir maisto medžiagų, todėl gali žūti. Paruoštoje vietoje iškasame šiek tiek platesnę duobę negu yra vazonas ir pamatuojame gylį pastatę į duobę rožę su visu vazonu. Augalas turi būti šiek tiek aukščiau negu reikia, nes kai išimsime rožę iš vazono, sodinukas įsmuks žemiau.
Taip atrodo pasodinta rožė.
Vazonas su sodinuku paguldomas ant žemės ir lengvai paspaudomas vis pasukant. Vieną ranką dedame ant vazono viršaus ir pakėlę vazoną jį apverčiame „žemyn galva“, kita ranka lengvai stuktelnam per vazono dugną. Atsargiai nuimame vazoną ir stengdamiesi nepažeisti šaknų statome rožę į parengtą duobę. Beriame žemių iš šonų, šiek tiek palaistome nepildami vandens ant rožės šaknyno tol, kol jis nėra iki galo apsuptas žemių. Užžeriame iki viršaus ir gerai paspaudome tik naujai užbertas žemes netraiškydami šaknyno, tada vėl palaistome jau visą plotą. Iš vazonų pasodintų rožių apkaupti nereikia. Jeigu rožė vazone turi tik vieną liauną šakelę, kurios viršūnę vainikuoja žiedas, jį nukirpkime. Palikime dvi tris akutes virš skiepo, o žiedu grožėkimės vazoje. Tokios rožės dažniausiai yra pirmametės ir išaugintos šiltnamiuose. Rožių sodinukų, turinčių tris ar daugiau tvirtų šakų, sodinant genėti nereikia.
Sodinome rožes iš Sibirkos rožyno.
Kamienines rožes, kurios nuolat augs dirvoje, sodiname truputį pasvirusias, kad lengviau būtų prilenkti ir uždengti žiemai. Rožę pririškime prie kuoliuko – ji augs tiesi ir nebijos stipresnių vėjų.
Sėkmingo rožių sodinimo! Kad laikas neprailgtų laukiant pirmųjų žiedų! :)Tekstas: Loreta Androsovienė
Rūta Krasnovaitė
Nuotraukos: Tadas Lapinas