Rožės ir jų kaimynai: kartu ar atskirai?

Viduramžių Europos vienuoliai augino Rosa gallica 'Officinalis', dar vadinamą „vaistininkų rože“. Iš jos žiedlapių ir vaisių virė arbatą, uogienę bei sirupą, darė vyną, taip pat naudojo daugybei gydančių preparatų. Tačiau vienuolius domino ne tik rožių kulinarinės ar vaistinės savybės. Turint galvoje viduramžių sanitarijos lygį (tiksliau, visišką jos nebuvimą), rožių potpourri – kvepiantys maišeliai bei kvepalai – buvo greičiau būtinybė nei prabanga. O su kartu su rožėmis vienuolynų soduose augo ir prieskoninės žolelės...

Tačiau laikui bėgant žmonės primiršo, kaip puikiai rožės dera kartu su kitais augalais, ir kažkodėl nusprendė, jog pats geriausias akompanimentas rožei yra juoda žemė arba mulčas. Viena iš priežasčių galbūt buvo ta, kad taip pasodintas rožes lengviau prižiūrėti. Juk modernios rožės, palyginti su savo prosenelėmis, tikrai reikalauja nemažai dėmesio ir priežiūros.

Daugelyje Europos sodų rožės iki šiol auga persipindamos vienos su kitom arba kitais augalais. Raganės ropščiasi į pergales, o daugiamečiai bei vienmečiai žoliniai augalai dengia žemę. O juk pakeisti sterilią rožių lysvę kartais tereikia kuklių smulkučių gėlyčių, pavyzdžiui, laibenių (Alyssum) ar lobelijų (Lobelia). Šie subtilūs vienmečiai yra idealūs rožių kompanionai. Jie sunaudoja mažai maisto medžiagų ar vandens, kurie taip reikalingi rožėms, tačiau puikiai veši tokiomis pat sąlygomis kaip ir rožės – saulėkaita, trąši žemė, vandens gausa. Jų spalvos bei žiedelių formą greičiau papildo negu atitraukia dėmesį nuo didingųjų kaimynių.

Kaip jau minėjau, prieskoninės žolelės puikiai dera prie rožių. Be to, joms dažnai būdingos vabzdžius atbaidančios savybės. Bronziniai pankoliai sudaro gražų ir lengvą foną rožėms, o iš rūtų galima formuoti neaukštą rožyno apvadą. Šalavijų strėlės savo lengvumu atsveria sunkius, apskritus rožių žiedus, o pilka, kvapi katžolės lapija dengia plikas rožių kojas. Levandos suteikia kvapo, tačiau, jei norime šalčiams atsparesnio augalo, jas puikiai pakeisti gali ir juozažolės. Sidabriški kiečiai savo karpytais lapais užpildo tarpus tarp rožių.

Daugelis šiuolaikinių vienmečių augalų yra pernelyg rėksmingi, kad juos būtų įmanoma gražiai suderinti su rožėmis. O štai senoviški, patys besisėjantys vienmečiai ar dvimečiai augalai, pavyzdžiui, neužmirštuolės (Myosotis), dirviniai pentiniai (Delphinium consolida), vaistiniai skaisteniai (Tanancetum parthenium) yra pakankamai subtilūs, kad neatitrauktų dėmesio nuo gėlyno „žvaigždės“ ir kartu pagyvintų gėlyną.

Iš modernių vienmečių dėmesio verta patagoninė verbena (Verbena bonarienis). Tai vienas universalių augalų, puikiai tinkančių tiek senove dvelkiančiuose rožynuose, tiek moderniuose dekoratyvinių žolių želdiniuose. Kadangi ji aukšta ir labai puri, rožynuose ją galima naudoti ir kaip foninį, antro plano augalą, ir kaip perregimą širmą gėlyno priekyje.

Mėlynų atspalvių augalai ypač tinka prie rožių. Katilėliai (Campanula) – puikusis (C. lactiflora) ir didžiažiedis (C. pesicifolia), didesni snapučiai (Geranium) – 'Orion', 'Brookside', 'Nimbus', taip pat šalavijai puikiai auga tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir rožės. Puikiai dera sidabrinės, gelsvos, žalsvos spalvos: rasakilų (Alchemilla) žalsvi žiedų purslai bei skaisčiai žali lapai papuoš priekinę rožyno dalį kartu su sidabrinėmis vilnotosiomis notromis (Stachys lanata).

Kadangi rožių žiedai yra apvalūs, mišriame rožyne jie gražiai dera su augalais, žydinčiais vertikaliais žiedynais. Yra daugybė tinkamų gojinių šalavijų (Salvia nemorosa) veislių: sodriai violetiškai mėlynas 'Mainacht', pats mėlyniausias iš visų gojino šalavijo kultivarų 'Blauhugel', ryškiai rožiškai violetinio atspalvio 'Amethyst', mažutis, apie 25 cm, bet labai gausiai žydintis tamsiai mėlynas kultivaras 'Marcus'.

Tarp veronikos (Veronica) kultivarų taip pat rasime nemažai puikių augalų: sodriai mėlynomis varpomis 'Blauriesin' ir 'Dark Maetje', rožinėmis – 'Pink Damask'. Yra ir daugiau tinkamų veislių.

Būtinai atkreipkite dėmesį į gana neseniai išpopuliarėjusį veronikūną (Veronicastrum). Tai aukštas veronikų giminaitis, užaugantis iki 1,5 m. Puikiai tiktų prie aukštesnių rožių ar kaip fonas žemesnėms rožių veislėms. Yra kultivarų baltais, rožiniais, šviesiai violetiniais žiedynais.

Kad atsvertų rožių žiedų sunkumą, rožyne reikalingi ir augalai puriais, lengvais žiedynais. Puikios kaimynės rožėms yra įvairios katžolės (Nepeta) – jų būna ir mažučių, tinkamų sodinti gėlyno priekyje, ir aukštaūgių veislių, kurios labiau tiktų prie galingesnių rožių ar erškėčių. Gražiai atrodo muilinių gubojų (Gypsohila paniculata) ar kermėkų (Limonium) žiedynų debesys. Iš aukštesnių augalų būtinai reikėtų paminėti vingirius (Thalictrum) – tai gentis, kurioje gausu ir dekoratyvių rūšinių augalų (T. rochebrunianum, T. flavum glaucum), ir puikių kultivarų ('Elin', 'Splendide', 'Hewitt‘s Double'). Tinkamai pasirinkus vingirius, jie galėtų puošti rožynus nuo vėlyvo pavasario iki šalnų.

Pabaigoje dar vienas patarimas. Nepaisant daugiamečių ir vienmečių augalų gausos, nėra jokio reikalo mėginti juos visus sukišti į vieną gėlyną. Iš tokios gausos tikrai nelengva pasirinkti. Tačiau apsiribojus spalvine palete bei keliomis augalų rūšimis arba veislėmis (ar keliolika, priklausomai nuo rožyno dydžio), ir sodinant juos nedidelėmis grupelėmis per visą rožyno plotą, galutinis vaizdas būtų vientisas ir raminantis. O jūsų rožės šviestų šiame fone. Juk pagaliau argi scenoje kordebaletas atitraukia dėmesį nuo pagrindinės žvaigždės?

Tekstas ir nuotraukos Rasos Laurinavičienės
http://rasosaugalai.blogspot.com/