Orų švytuoklei blaškantis tarp išlauktos pavasario šilumos ir dar pasitaikančių šaltuko grybštelėjimų, mintimis vis dažniau lankome jau pradedančias busti savo sodo karalaites – rožes. Kaip tinkamai jas prikelti, kaip pasirūpinti po ilgojo žiemos miego, kad vėl galėtume džiaugtis žiedais? Šie klausimai pagrįstai kelia rūpestį. Juk pavasaris – labai svarbus rožių augimo tarpsnis, o teisinga pavasarinė priežiūra turi daug įtakos tolesniam jų augimui bei vystymuisi. Taigi neatsitiktinai kovo 19 d. – prieš prasidedant pavasariniams darbams – Lietuvos rožininkų draugija surengė seminarą „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...“ ir pasidalijo patirtimi. Kiekvienas dalyvis savo pastebėjimus galėjo užsirašyti į aiškiai, nuosekliai parengtą ir dailiai sumaketuotą spalvotą seminaro konspektą.

Draugijos pirmininkė Nijolė Karpavičienė papasakojo, kaip tinkamai nudengti rožes, į ką reikėtų atkreipti dėmesį saugantis, kad jos neiššustų, kuo ypatinga jaunų iš rudens pasodintų rožyčių pavasarinė priežiūra. Bene daugiausia klausimų sukėlė rožių genėjimas – pradedantiems rožių augintojams dažnai tai tikras galvos skausmas. Seminaro dalyviai sužinojo pagrindinius rožių genėjimo principus, taip pat apie modernių ir senovinių rožių genėjimo skirtumus, vijoklinių, besidriekiančių, miniatiūrinių rožių genėjimo ypatumus, išgirdo praktinių gudrybių, kaip suformuoti gražios formos ir gausiai žydinčius krūmus. Be abejo, neliko apeiti ir kiti priežiūros klausimai – tręšimas, profilaktinis purškimas nuo ligų bei kenkėjų ir kiti.

Daugiamečių augalų specialistė Rasa Laurinavičienė savo pranešimu „Spalviniai rožių ir daugiamečių augalų deriniai“ surengė tikrą spalvų šventę akims – pristatė net 11 įvairių skirtingų derinių. Daugelyje iš jų pateikiami ir gražūs rožių veislių deriniai, o prie jų pagal savo planuojamo gėlyno ypatybes (šviesi vieta ar pavėsis, sausa ar drėgna) galima rinktis iš 7–9 daugiamečių augalų, žydinčių panašiu metu kaip ir rožės arba puošnia lapija džiuginančių visą sezoną. Seminaro dalyviai išgirdo ne vieną naują augalų rūšies ar veislės pavadinimą. Dauguma siūlomų veislių yra modernesnės, atsparesnės ligoms už gerokai senstelėjusias ir jau pabodusias įprastas mūsų darželių veisles. Pranešėja negailėjo praktinių patarimų, kaip derinti konkrečius augalus, kokie jų privalumai ir trūkumai, kaip kelis gėlynus sujungti į dailią visumą.

Trečiasis seminaro pranešimas susirinkusiųjų mintis vedžiojo po Lietuvos kaimus ir miestelius – Nijolė Karpavičienė pasakojo apie kelionę senovinių rožių beieškant. Į ją pakvietė Dovilė ir Mindaugas Rylos, Sibirkos rožyno savininkai ir senovinių rožių Lietuvoje paieškų entuziastai. Prie senų sodybų, apleistų kapinaičių ar senesnės statybos daugiabučių namų vasaros pradžioje žiedais apsipila didžiuliai senovinių rožių krūmai. Viską jie iškenčia – ir betono luitus ant šaknų, ir laužymus, ir šalčiausias žiemas, nors žmogaus rūpesčio jau seniai nematę. Mūsų močiučių mylimoms rožėms dabar tekusi geriausiu atveju patvorio dalia, o blogiausiu – visiškas sunaikinimas. Bet kokios gi jų žiedų spalvos, kokie kvapai, kokių įspūdingų dydžių keroja jų krūmai... Dauguma seminaro dalyvių nė neįtarė, kad mūsų krašte be ypatingos priežiūros gali augti tiek daug senovinių rožių. Taigi šis pranešimas paskatino įdėmiau pasidairyti aplinkui ir kitomis akimis pažvelgti į šias rožes, kurios po suvargusios podukros rūbais slepia išdidų, kerintį grožį.

Visą renginį puošė šiltas, geranoriškas Lietuvos rožininkų draugijos narių ir svečių bendravimas. Per kavos pertraukas seminaro dalyviai ne tik vaišinosi naminiais skanėstais, bet ir aktyviai diskutavo, dalijosi patirtimi ir įkvėpimu.

Seminaras vyko bohemiškoje fotografo Raimundo Švilpos studijoje „Cicerone“, Užupyje. Tokia aplinka, kurioje, regis, gali pajusti, kaip senos durys ar ekstravagantiška senovinio baldo detalė nori tau pašnibždėti paslaptį, labai tiko kalbėti apie rožes.

Seminaro nuotraukas galite peržiūrėti galerijoje.

Rūta Krasnovaitė