Daugelis rožių augintojų neįsivaizduoja, kaip rožes galima auginti viename gėlyne su kitais augalais, esą, jos tokios išskirtinės gražuolės, kad bet kokia kaimynystė su menkesniais kaimynais gali prislopinti jų akinantį grožį. Tačiau yra nemažai praktinių priežasčių, kodėl vertėtų pagalvoti apie rožių derinimą su kitais augalais. Tai svarbu stengiantis rožes auginti ekologiškai – pasodinus rožes su kitais augalais, jos mažiau nukenčia nuo ligų ir kenkėjų, nes papildomi augalai sudaro fizinį ir cheminį barjerą ligoms bei kenkėjams. Tokie gėlynai atrodo estetiškiau – mišriuose rožynuose augalai kaimynai pridengia rožių trūkumus, jie žydi tuomet, kai rožės ilsisi.
 
Renkantis augalus svarbu, kad jie derėtų spalva, forma ir faktūra. Visi augalai turi mėgti panašiais sąlygas (gerai drenuojamą, trąšią dirvą). Daugiamečiai augalai neturi būti pernelyg agresyvūs ar greitai besiplečiantys, kad neužgožtų rožių. Jei nenorite kasmet persodinti augalų, rinkitės tokius daugiamečius, kurių nereikėtų itin dažnai dalyti.

Vietos paruošimas. Tai nuobodi, tačiau bene svarbiausia rožyno kūrimo dalis. Kiekviena minutė, skirta dirvai parengti (piktžolių naikinimui, komposto įterpimui, kultivavimui) vėliau jums suteiks daugiau laiko grožėtis savo sukurtu gėlynu. Jei iš rudens (o vėliausiai kitą pavasarį) pradėsite ruošti rožynui skirtą vietą, rudenį jau galėsite sodinti rožes, o kitą pavasarį – likusius augalus.

Kaip sodinti? Svarbu išlaikyti atstumą tarp rožių ir kitų augalų. Rožei reikės vietos plėstis, be to, svarbu laisva oro cirkuliacija. Atstumas tarp rožių ir kitų augalų turėtų būti ne mažiau kaip 30–50 cm. Nors iš pradžių gėlynas atrodys retokas, atsispirkite norui sodinti tankiau – tiek rožės, tiek daugiamečiai su laiku suvešės ir paplatės. Jei labai erzina plika žemė ar mulčas, sodinkite vienmečius.

Kol rožės ir daugiamečiai augalai dar jauni, tarpus tarp augalų galime užpildyti ir svogūniniais ar vienmečiais augalais. Tam labai tinka dekoratyviniai česnakai, lelijos, jurginai. Tik vienas patarimas – rinkitės veisles nedideliais žiedais, jos atrodo natūraliau, todėl lengviau įkomponuoti į bendrą rožyno vaizdą.

Renkamės spalvas. Renkantis spalvas patogu naudotis spalvų ratu – taip be klaidų pasirinksite jums tinkančius ir patinkančius spalvų derinius. Vertėtų vengti didelės spalvų įvairovės – nebent sąmoningai siekiate tokio efekto. Kita vertus, nereikia savęs per daug įsprausti į rėmus: jeigu jums patinka spalvos, kurios teoriškai gal ir nelabai dera tarpusavyje, švelnių atspalvių daugiamečiai augalai (pavyzdžiui, švelnios melsvos spalvos katžolės (Nepeta) ar šviesiai gelsvi bobramuniai (Anthemis) bei gausi žalia ar sidabrinė lapija dailiai sujungs viską į vieną visumą.

Renkamės augalų formas. Kad rožynas būtų gražus, reikalinga pusiausvyra tarp pasirinktų augalų formų. Rožių žiedai yra apvalūs, dažnai ir gana masyvūs. Taigi jūsų gėlyne turėtų būti ir papildančių formų (apvalainų), ir kontrastuojančių (vertikalių, horizontalių). Rožes papildančios formos – augalai, augantys kupsteliais (rasakilos, žemesni astrai). Kontrastingos rožėms formos – vertikalūs (veronikūnai, veronikos, rusmenės) ir horizontalūs augalai (žemesni snapučiai, kraujažolės).

Kaip sodinti? Mišri lysvė gerai atrodys, jei bus gili. Apskaičiuodami lysvės plotį galite remtis tradicine formule: lysvės plotis turėtų būti lygus dviems aukščiams aukščiausio jūsų pasirinkto augalo. Vadinasi, jei aukščiausias sodinamas augalas yra 1 m, tai lysvės plotis turėtų būti bent 2 m. Augalus sodinkite grupėmis, po 3–5. Kuo didesnis gėlyno plotas, tuo ir grupės turėtų būti didesnės. Stambesnius augalus, kaip kemeras (Eupatorium) ar arunkas (Aruncus) galima sodinti ir po vieną.

Vizualiai lysvę dalykime į tris dalis: pirma – žemiausia, iki kelių; vidurinė (dažnai didžiausia) iki juosmens ar krūtinės; ir galinė – iki viršugalvio.

Pirmame trečdalyje – neaukšti augalai iki kelių, dažnai apvadas. Formaliam apvadui tinka buksmedžiai (Buxus) ar levandos (Lavandula), o neformaliam – katžolės (Nepeta), šalavijai (Salvia), rasakilos (Alchemilla).

Antrasis trečdalis – augalai, siekiantys maždaug iki juosmens. Čia tinka įvairaus aukščio katilėliai (Campanula), bobramuniai (Anthemis), kraujažolės (Achillea), aukštesnės katžolės (Nepeta), flioksai (Phlox).

Trečiasis trečdalis – aukščiausi augalai: rusmenės (Digitalis), tūbės (Verbascum). Iš įdomesnių augalų – veronikūnai (Veronicastrum), vingiriai (Thalictrum), eremūrai (Eremurus). Jie taip pat gali kaip akcentai kartotis per visą gėlyno ilgį.

Vegetatyviškai ar sėklomis dauginti augalai? Susiruošus apsodinant mišrų rožyną, nuo augalų pasirinkimo svaigsta galva. Kokius augalus pasirinkti – spęsti jums pagal kišenę ir tai, kokio tobulumo siekiate. Galima nusipirkti 10 pakelių sėklų ir visai neblogai apsodinti rožyną, bet galima išleisti keletą šimtų litų ir sodinti tik kuo nors išskirtinius veislinius augalus. Teisingas atsakymas, ko gero, kažkur viduryje. Reikia žinoti, kuriuos augalus galima kokybiškai išsiauginti iš sėklų, ir jie nedaug skirsis nuo veislinių, o kurie kokybiški būna tik dauginant vegetatyviniu būdu, t. y. auginiais arba dalijant augalą. Sėklomis dauginti augalai gali nebūti visiškai vienodi, kaip padauginti vegetatyviniu būdu. Pavyzdžiui, levandos 'Hidcote' daigų galima užsiauginti ir iš sėklų, tačiau augalai nebus visiškai vienodi. Tuo tarpu auginiais padaugintos levandos bus visiškai identiškos, o tai gali būti svarbu, jeigu jums reikia labai taisyklingo gėlyno apvado.

Rasos Laurinavičienės pranešimas