'Stanwell Perpetual'

[Jūratė]

Ši rožė gimusi 1838 Anglijoje(tada buvo parduotas įvardytas Rosa pimpinellifolia (škotiškos rožės) X Autumn damask sėjinukas), iš savo tėvų susirinkusi viską, kas gražiausią ir geriausia Pakartotinai žydinti, nors pas mane ji žydėjo be pertraukos. Pakanti prastesniam dirvožemiui, o ir šiaip, kiek teko skaityt, labai neįnoringa, todėl labai populiari pasaulyje nuo pat jos gyvenimo pradžios.
HMF nariai jai visose pozicijose skyrė EXCELLENT įvertinimą, tik dėl tinkamumo skynti atsiliepė prastai

Tai viena gražiausių mano rožių. Nesakau, kad įspūdingiausia, bet mano simpatijas susirinko be menkiausios abejonės . Pasodinta buvo rudenį į vazoną ir ieškojo sau vietos. Dabar jau apsisprendus sodinti netoli Hypollyte, žiūrėsim, kas gausis
Žydi nuolatos, žiedeliai labai gražūs, nors ir nesilaiko ilgai, kvepia dieviškai, krūmas per vasarą išaugo labai gražios formos (kiek buvo galima nuspręst paauginus vienerius metus) su lanku išlinkstančiom šakom. Kai daugiau lyja žiedlapiai tikrai nenubyra, apsiklijuoja, kai sausa - nebeatsimenu, kaip ten būna...
Nuotraukos darytos įvairiu vasaros metu

[LoretaA]

Labai myliu šią rožę, nors ji pas mane ir buvo (tikiuosi) susiruošusi į dausas. Kažkada, vieną vasarą, augo pirmajame mano rožyne ir nuo tų laikų yra mylimų rožių sąraše. Ten jai buvo labai mažai vietos ir po vasaros auginimo, rudenį teko persodinti į dabartinę vietą, kurioje ji skursta, nors aš jos ir nepamirštu - laistau, tręšiu. Šią vasarą skyriau jai labai daug dėmesio, po žiemos buvo leisgyvė, visiškai neapšalusi, bet dėl neaiškių priežasčių vos vos vegetavo. Pirmas žydėjimas buvo toks, kad tai net sunku pavadinti žydėjimu - daugelis žiedų tiesiog nukrito, kas žydėjo buvo maži ir pilkos spalvos. Kelis kartus laisčiau oksigumatu, nors nupjautos žolės mano sklype ir mažai, jai aš pasistengiau jos rasti. Labai tikiuosi, kad mano pastangos nenueis veltui. Naujoje vietoje ji jau antra vasara, o atrodo kaip nesenai pasodinta
Taip ji atrodė sekmadienio rytą

[Regina]

O man atrodo, kad krūmas labai gražus ir visai neskursta. Ir žiedų spalva labai graži Maniškė žydi gerokai blyškesniais žiedais. Auginu pirmus metus. Vasaros pradžioj visai ant žemės gulėjo, dabar jau paaugo. Ir žiedai dabar jau dideli, kvepia labai, labai

[LoretaA]

Per paskutines porą gerų savaičių regimai atsigavusi, net ir žiedų sukrovė. Kai buvote pas mane, jūs jos net nepastebėjote, tiek prastai atrodė. Nuotraukose iš arti matosi kokie jos lapai buvo - pageltę, taškuoti. Bet ji nesirgo, tiesiog kaip išleido pavasarį lapelius, taip jie ir stovėjo - nei pirmyn, nei atgal

[Regina]

Labai smagu, kad rožė atsigauna - meilė ir rūpestis padarė savo

[Jūratė]

ar čia dabar fotografuota - kiek daug pumpurų!!! Labai gražiai atrodo rožė Maniškė šiuo metu šiek tiek atsiplėšė nuo žemės, gal turi kokius 30 cm aukščio ir tris pumpurus

[Timka]

Nors tuoj lapkričio vidurys, bet ji dar pas mane žydi ir šiandien

[LoretaA]

Antrasis žydėjimas.

[rigodo]

koks įdomus apšvietimas, tie keli žiedeliai taip gražiai apšviesti, o kiti prietemoj.

[Rūta]

Maniškė dar tokia mažutė (sodinta pernai rudenį), vos atsiplėšusi nuo žemės – sunku patikėti, kad kada nors galėtų būti tokia gražuolė kaip Loretos

[LoretaA]

Bus . Kiekvienais metais ji po truputį aukštėja su mano pagalba: vis iškerpu apatines šakas ir dar statau atramą, nes šakos liaunos, vis taikosi atsigulti ant žemės. Kai pakeli, labai gražiai svyra žemyn.
Bjauriausia, kad ji nemėgsta tokio oro kaip dabar ir jau antrą kartą šlampa. Na nieko, nuo savaitgalio išeinu atostogų - neabejoju vėl spirgins saulė .