Rožių sodinimas

[Rūta]

Kai kur literatūroje patariama sodinant rožių šaknis pamirkyti į molio ir kokių pagerinimų tyrelę, na kaip kopūstus sodinant į š... Šio patarimo logika lyg ir suprantama – apsaugo nuo džiūvimo, pradžiai suteikia maisto medžiagų. Bet kodėl mūsų rožininkai to nepraktikuoja? Kuo tai vis dėlto nėra gerai?

[LoretaA]

Aš manau -tai tik mano nuomonė, kad viskas būtų gerai. Pasakykit man kuo skiriasi sodinukų obels, slyvos ar rožės šaknys. Mano galva niekuo. Taip, kad kaip ir kopūstus ar burokus, kurie sodinami šiltuoju metu laiku prieš sodinimą pamirkyti molio, karvės mėšlo ir vandens tyrėje turbūt nekenktų. Bet ar tai reikalinga - juk ir taip prigyja. Kai pardavinėja vaismedžių sodinukus, tai tas apvėlimas tikrai saugo nuo išdžiūvimo, o mes gauname supakuotus drėgmę palaikančioje pakuotėje, taip, kad rūpintis dar ta tyrę iš ko pasidaryti, galvoju, netikslinga.

[Rūta]

Aš tai galvojau, kad tai labiau reikalinga, kad geriau prigytų ir pradžioje stipriau jaustųsi, o jei dėl transportavimo, tai mums tai nereikalinga Šiaip pas mus molio apsčiai, gal kada reiks pabandyt įdomumo dėlei. Tik kad pataria dėti ir augimo stimuliatorių, tai nežinau, ar sodinant rudenį tai tinka
Šį rudenį sodindama neturėjau po ranka jokio perpuvusio mėšlo ar komposto (tiksliau, iš tokios „riebios“ žemės pabijojau užnešti karkvabalių lervų ar kurklių, nes jie buvo pastebėti būtent tame VIP'iniame plotelyje ), tai rožėms teko gera, trąši ir nenualinta daržo žemė, bet niekuo negerinau. Tikiuosi, jos nebus prieš

[Regina]

Aš gerinau kompostu, bet teko labai kruopščiai padirbėt išrinkinėjant karkvabalių lervas. Gal net būtų tiksliau pasakyt, kad ne gerinau kompostu, o kompostą prastinau moliu ir paviršiniu derlingu dirvožemio sluoksniu Kai pamačiau, kiek daug tų karkvabalių, tai labai atidžiai žarsčiau kompostą (taip peržarsčiau kokių 20 karučių )
O dėl šaknų mirkymo toj tyrėj - tai visiškai sutinku su Koala. Kam papildomas darbas, jei ir taip puikiausiai prigyja Nebent dėl įdomumo...

[vilmis]

Kol nepabandėm tol negalim sakyti, kad nereikalingas darbas. Prigyt prigyja, bet gal greičiau įsitvirtina.

[Nijola]

Siūlyčiau tą mirkymą naudoti pavasarį, kai kartais siunčiamės iš užsienio, kai rožes kasa rudenį laiko šaldytuve pavasarį gaunam, tada manau pagreitintų ir pagerintų prigyjimą. Pavasarį kartais tikrai gaunam padžiūvusias rožes.Rudenį mes gaunam šviežiai iškastas rožes ir sodinam kurios jau poilsyje ir pavasarį bunda auga. Aš jei bandyčiau mirkyti spec. mišinyje tik pavasarį (tai mano nuomonė)

[Tadas]

Pritariu Nijolės nuomonei.

[vilmis]

Kadangi rožes sodinsiu pavasarį manau tikrai pasinaudosiu patarimu mirkyti. Tik kokiomis proporcijomis reikėtų "tyrę" paruošti?

[Tadas]

Tas pats kaip ir laistant.
Molio – karvių mėšlo mišinio santykis 10 : 1.
Pats to nedariau ,bet mačiau kad žymiai skyrėsi rožių augimas.

[Rūta]

Dėl proporcijos tai nieko sau - A. Puipa sako 2 dalys molio ir 1 dalis karvių mėšlo. Labai jau „riebu“...

[LoretaA]

Kai aš sodinau burokus, nebuvau skaičiusi Puipos, bet sąntykis tikrai buvo panašus. Nes esmė buvo, kad tos šaknys apsiveltų, o ne sušlaptų

[Rūta]

Tokioj verstinėj knygelėj „Rožės“ (2002 m. leidimo) sako, kad reikia pamirkyti grietinės tirštumo košėj iš molio ir humuso santykis 1:1. Tokiu atveju gal daugiau sušlaptų, nei apsiveltų, kiek suprantu....

[LoretaA]

Neteisingai supranti - būtent ir būtų grietinės tištumo ir tikrai apsiveltų.

[Rūta]

A, dabar supratau, apsiveltų – tai vientisai apliptų.