O juk puiku, kad pagaliau mūsų pasaulyje gali būti ne viena nuomonė, juk taip ilgai tuo bodėjomės. Taigi, smagu pasiginčyti ir nėra ko čia peštis ar pykti . Ar netinka?
Paprastai turėtų būti patariama, kai to prašoma, taip buvo šiuo atveju, puiku. Ko trūko, jau parašiau anksčiau.
O dabar „ iš gyvenimo“... - visgi patarimai mielai dalijami neprašant.
Štai įsigijau sodybą, lankosi draugai... Atvažiuoja vienas –„Jūs čia pasidarykit taip...“, kitas – „kodėl nepasidarot to..“, trečias – „čia trūksta šito..“ ir t.t. O iš tiesų „trūksta“ visai ko kito
. Ir dažniausiai(nieko neturiu omeny) patarinėja žmonės, kurie patys nieko niekur nėra padarę, o ir nenorėtų daryti. Ir jiems nerūpi, ar turiu galimybes ar laiko taip padaryti, o juolab, ar to noriu. Tie, kurie patys savo rankomis kuria savo aplinką, paprastai daug nepatarinėja.
Dabar apie „chaosą“ – chaosas tai bus
mano, jis bus man mielesnis nei dizainerio tvarka. Daugelis turbūt skaitė R.Bredberio „Pienių vyną“ , tai prisimenat, kaip po padarytos svetimos tvarkos virtuvėje senelė nebemokėjo skaniai gaminti valgyti, neminint, kaip ji buvo nusiminusi...Štai, mano nuomone, ir čia panašiai...
O jei prisiminti, kad gyvenam dvidešimt pirmame amžiuje, kai labai dažnai ir vyrą po poros metų keičiam
, keičiasi ir kraštovaizdžio (ir ne tik) „mados“,ir mūsų norai... Vėl pacituosiu: „...mne nravilas devuška v belom, no teper ja liubliu v golubom“( S.Jeseninas)...
Žodžiu, man atrodo, svarbiausia – jokio kategoriškumo. O savos klaidos ir savas rezultatas mielesni už svetimą tiesą. Ir ar ne smagiausia gyvenime - laužyti taisykles
Visos šios mano mintys neneigia, kad verta domėtis, o ir įdomu, kaip savo aplinką kuria kiti ar galų gale rekomenduoja dizaineriai. Na, o jei būtinai visi sodai būtų vien tik pagal specialistų rekomendacijas, kažin, ar mums patiktų...
Galima būtų dar daug prirašyti, bet turbūt supratot, kaip galvoju aš.
Visoms kuo didžiausio džiaugsmo savo soduose