Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

Matėm. Mes jau juos gyrėm ... anksčiau, kai jie buvo pirmą kartą parodyti.

Apie kokius margučius čia kalba eina nesusigaudau ???

Velykinius. Yra toks albumas pas Rūtą ir Liną.

Na margučiai čia tikrai ne į temą Bet jei klausiate, yra kelerių metų margučiai įkelti į albumus, galite pažiūrėti, jei norite

2010 m.
https://plus.google.com/u/0/photos/1030 ... 6528289217" onclick="window.open(this.href);return false;

2009 m.
https://plus.google.com/u/0/photos/1030 ... 9428486929" onclick="window.open(this.href);return false;

2008 m.
https://plus.google.com/u/0/photos/1030 ... 9270544689" onclick="window.open(this.href);return false;

Viskas labai į temą Merginos tikrai auksarankės ir labai meniškos prigimties
Margučius jau buvau primiršus, labai gražūs - kaip iš muziejaus Man kyla grynai techninis klausimas - kokiais dažais pavyksta taip kokybiškai nudažyti (taip pat ir keliomis spalvomis)? Kadaise, kai dar margindavau vašku, man kiaušiniai nusidažydavo tik labai švelniai, šviesiai.

Ir dar. Labai, labai norėčiau pamatyti dabartinius Linutės darbelius - nėrinukus

Atsakau į techninius klausimus Kelios spalvos išgaunamos marginant vašku, į kurį įdėta truputį spalvotų vaškinių kreidelių. Žinoma, yra tradicinis būdas, merkiant į skirtingos spalvos dažus, bet procesas ilgas ir kiaušinio grožiui pavojingas – kuo daugiau su juo krapštaisi, tuo didesnė rizika ištepti, išriebaluoti, aptrinti dar neįsigėrusius dažus ir taip sugadinti darbelį. Taigi šiuo metu marginam įvairiaspalviu vašku.

Dažai yra problema. Mat merkiam kiaušinius į šaltą dažų tirpalą, o dauguma parduotuvėse parduodamų dažų skirti kieušiniams karštu būdu dažyti – verdant. Tam tiko vieninteliai mums žinomi dažai – kur moterėlės prie parduotuvių pardavinėdavo mažuose plastikiniuose maišeliuose Valykų laiku. Tai maistiniai dažai, ne anilininiai. Bet jau pernai tų moterėlių nebuvo, ir daugiau jau, matyt, nebebus. Atsargų turiu dar kokiems trejiems metams, o iki to laiko tikiuosi atrasti gamtinių dažų receptų – juk mūsų senoliai margindavo vašku ir merkė į natūralius dažus

O Linutės darbeliai dar ruošiasi pasirodymui, ateis laikas ir jiems, bet dar ne dabar...

Peržiūrėjom Jūsų nuotraukas ne vieną kartą ,o ant liežuvio galiuko taip ir sukasi apysakos pavadinimas "Sename dvare" . Kaip smagu matyti kai svajonės virsta tikrove .. Jūsų ryžtas , kūrybingumas, jautrumas, šiluma, meilė darbui ir tokie puikūs viso to rezultatai tikras įkvėpimo šaltinis forumiečiams ir slaptiesiems svečiams. Tiesiog likom sužavėtos

Rūtele ir Linute, nėra net žodžių kaip sujaudino Jūsų sodeliai, Jūsų kūryba, galiu tik pasakyti pačios Rūtelės žodžiais: meniška siela prie ko prisiliečia - viską užlieja savo nepaprasta šviesa. Kiekviena nuotrauka atspindi grožio pajautimą, subtilumą, didelę meilę augalams ir grožiui. O jau rožių sveikumas ir žiedų gausa! Jos tikrai atsidėkoja už rūpestingą priežiūrą. Labai gražiai laikas keičia Jūsų sodelius, atskleisdamas kiekvieno metų laiko savitą žavesį. AČIŪ
Sujaudino ir įkvėpė
Gražių kūrybinių minčių ir jėgų toliau puoselėjant savo sodus !

Ačiū, Esmiralda už tokius žodžius ir tokį širdį sušildantį atsiliepimą – nesam tiek vertos... Bet tikrai labai malonu

Platelių rožė rašė:Peržiūrėjom Jūsų nuotraukas ne vieną kartą ,o ant liežuvio galiuko taip ir sukasi apysakos pavadinimas "Sename dvare" . Kaip smagu matyti kai svajonės virsta tikrove .. Jūsų ryžtas , kūrybingumas, jautrumas, šiluma, meilė darbui ir tokie puikūs viso to rezultatai tikras įkvėpimo šaltinis forumiečiams ir slaptiesiems svečiams. Tiesiog likom sužavėtos

Labai ačiū už Jūsų žodžius! Taip – „Sename dvare“... Ši knyga jau seniai įsitaisiusi prie mano lovos – seniai perskaičiau, bet nesinori dar padėti į lentyną. Jau apie porą metų mūsų širdis visiškai užbūtė XIX amžius, aristokratiškoji mūsų šalies praeitis. Ir sodo, matyt, negali kurti kitaip negu pagal savo širdies palinkimą

Harmonija , grožis, romatika- ir dar daug daug jausmo, ko žodžiais nemoku išreikšti peržiūrėjus sodų albumus
O margučiai pralinksmino

Nuostabus Jusu sodas. Ypatingai baltasis. labai labai malonu paziuret nuotraukas.

Negaliu apsakyti, kaip sužavėjo jūsų, merginos, sodas (peržiūrėjau tik vieną albumą, galiu tik spėti, kas manęs laukia toliau). Aiškiai matosi jūsų išnešiota vizija, akivaizdžios sąsajos su kaimo dvarų dvarelių sodų kultūra. Mane sujaudino sužadinti prisiminimai apie išvaikščiotus sodus sodelius Anglijoje prieš 20 metų, kaip dūsaudavau regėdama jų grožybes. O dabar čia jūs...

Rūta, kaip sekasi draugauti tam vijokliui su namo siena virš pergolytės? Ten panašu į sausmedį? Jis tankus. Ar sienai nieko? Kaip su vijokliu elgiatės?

Miela Gema, kaip malonu Jus matyti forume, o dar ir mūsų sodelių temoje! Ir dėkui už gerus žodžius! Kaip Jums pasisekė, kad galėjote iš arti matyti ir jausti tą nepaprastą angliškų sodelių grožį – mums tenka įkvėpimo semtis iš knygų ir kažkur gilumoje glūdinčios istorinės atminties...

Ant sienos yra paprasčiausias penkialapis vinvytis. Musų vaikystėje ten toks augo, pamenu, per aukšto langelį skainiodavom smulkias tamsių uogelių kekes. Paskui sunyko ar buvo išnaikintas, o prieš kokius trejus ketverius metus vėl atsodinom. Taigi labai greitai augantis. O jam ničnieko nedarom – tiesiog sau auga. Nei žiemai rūpinamės, nei laistom, nors vasarom tas kampas labai sausas ir karštas – nieko, ištveria ir vis didesnis auga O siena irgi nieko, tiesą sakant, jokio blogio kol kas nematom Tik galvoju, kaip reikės perdažyti sieną, nudraskyti vijoklį būtų labai gaila... Taigi, kaip matote, kol kas daugiau rūpesčio vijokliu negu siena

Jeigu iš nuotr. teisingai supratau, jūsų sodelis kuriamas sodo kambarių principu, o gal taip savaime gaunasi zonuojant sodą?

Labai norėčiau jį pamatyti savo akimis

Na taip, tie kambariai kažkaip savaime dėliojasi, nes tai atskiros erdvės, tiesiog vienoje kuri vienokį sodelį, kitoje – kitokį. Šie sodeliai užima nedidelę sodybos dalį, iki bendro išpuoselėto sodo dar toli... Bet vis tiek lengviau stumtis kad ir po mažą erdvę.
Vasarą būtų labai smagu sulaukti Jūsų svečiuose

Mudvi su Lelijėle tikrai pasinaudosim šiuo kvietimu

Turiu du klausimus:
1. Vienoj nuotr. mačiau gražią lanksvą. Kokia tai veislė?

2. Kodėl gyvatvorei pirkot skroblą, ne buką? Juk nuo Kauno link jūros yra šilčiau, nei Vilniaus pusėj, ir bukas išgyventų (žr. bukų "giraitę" Kauno botsode). Aš galvoju pirkti irgi skroblą, nes jis gal nebijos atšiauraus mano krašto, be to nebijo drėgmės, o noriu sodinti ten, kur yra paviršinio vandens.

Be to, niekaip nesuprantu, kokį skroblą gyvatvorei pirkti - paprastą Carpinus betulus formą, kuris šiaip jau yra medis ?

Gema rašė:Turiu du klausimus:
1. Vienoj nuotr. mačiau gražią lanksvą. Kokia tai veislė?

2. Kodėl gyvatvorei pirkot skroblą, ne buką? Juk nuo Kauno link jūros yra šilčiau, nei Vilniaus pusėj, ir bukas išgyventų (žr. bukų "giraitę" Kauno botsode). Aš galvoju pirkti irgi skroblą, nes jis gal nebijos atšiauraus mano krašto, be to nebijo drėgmės, o noriu sodinti ten, kur yra paviršinio vandens.

Be to, niekaip nesuprantu, kokį skroblą gyvatvorei pirkti - paprastą Carpinus betulus formą, kuris šiaip jau yra medis ?

Pas mane 15 metų auga bukas, pagerintas, violetiniais lapais ir niekada nebuvo problemos dėl pašalimo ar ko nors kito.
Skroblas, manau, labiau tinka gyvatvorei, nes labiau šakojasi ir sakytum lėčiau auga. (palyginau savo buką su Juozėnienės skroblu).

Reikės pasižiūrėti

Gema rašė:Turiu du klausimus:
1. Vienoj nuotr. mačiau gražią lanksvą. Kokia tai veislė?

2. Kodėl gyvatvorei pirkot skroblą, ne buką? Juk nuo Kauno link jūros yra šilčiau, nei Vilniaus pusėj, ir bukas išgyventų (žr. bukų "giraitę" Kauno botsode). Aš galvoju pirkti irgi skroblą, nes jis gal nebijos atšiauraus mano krašto, be to nebijo drėgmės, o noriu sodinti ten, kur yra paviršinio vandens.

Be to, niekaip nesuprantu, kokį skroblą gyvatvorei pirkti - paprastą Carpinus betulus formą, kuris šiaip jau yra medis ?

Pabandysiu atsakyti į klausimus

1. Baltajame sodelyje auga lanksvų gyvatvorė. Tai pilkoji lanksva 'Grefsheim'. Tai vienintelės sodyboje augančios lanksvos. Prieš kokius penkerius metus nusipirkom tris šios lanksvos sodinukus – sužavėjo greitu augimu, labai gražiu ir kvapniu žydėjimu, smulkia ir iki sezono pabaigos išliekančia gražia lapija (o rudenį ji nusidažo auksine spalva), nepriekaištingu atsparumu žiemos šalčiams ir šiaip nereiklumu. Dabar tos pirmosios mūsų lanksvos yra maždaug žmogaus ūgio, o jaunosios Baltajame sodelyje dar ne tokios didelės, bet greitai jau taip pat sudarys patikimą užtvarą.

2. Tiesą sakant buko net nesvarstėm... Skroblus rinkomės dėl palyginti gero atsparumo žiemai, palyginti greito augimo ir šakotumo. Jie nuo žemai pradeda šakotis ir jau jauni vienas į kitą tiesia šakutes, tarsi sudarydami gyvatvorę. Regis, tai paprastasis Carpinus betulus. Kaip suprantu, medis tai bus ar krūmas, priklausys nuo formavimo. Juk ir gydobelę galima auginti medeliu, o galima ir gyvatvorės krūmeliu.

Dėkui už padrąsinimą dėl buko, jį gal pasodinsime kokioj kitoj garbingoj vietoj

Gema rašė:Mudvi su Lelijėle tikrai pasinaudosim šiuo kvietimu

Labai lauksime

Jau morališkai pradedu ruoštis artėjančiam genėjimui Tai kelios nuotraukos iš 'Cl. Iceberg' pernykščio genėjimo... ir rezultatas.



1 nuotrauka – vaizdas po žiemojimo
2 nuotrauka - vaizdas po genėjimo
3 nuotrauka - vaizdas šakas užkėlus ant arkos
4 nuotrauka - ir vaizdas pražydus

Kažkas nepaprasto....
reiks dar dideliam ekrane pasižiūrėti, kaip ką kirpt

Pasivaiksciojau po dvareli - nerealu! Svarbiausia, matosi, kaip viskas su meile daroma. Gera jusu sode, merginos!