Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

Kelerius metus nerodėm naujų nuotraukų – tiesiog mažai fotografavom, pernai metai buvo sudėtingi mūsų šeimai. Dabar norim parodyti, kas pasikeitė per tuos metus. Sodyboje atsirado naujų elementų, tarsi toliau plėtojančių apleisto dvaro temą. Dvarelio – mažo ir paprasto, koks galbūt kada nors galėjo egzistuoti bent kieno nors mintyse...

Žinoma, iki tos visijos, kurią piešia mūsų vaizduotė, dar reikia sodyboje labai daug darbo, daug erdvių laukia savų sprendimų, bet viskas savu laiku...

Nuotraukas įkėlėm į nuotraukų albumus, kad būtų patogiau žiūrėti. Tiesiog verskite nuotrauką vieną po kitos. Kai kur prie nuotraukų dešinėje yra komentarų.

Kur gražiausios nuotraukos – ten Nijolės Esam jai labai dėkingos už apsilankymus ir nuotraukas (Nijolės autotystė prie kiekvienos nuotraukos yra nurodyta komentare).

Smagaus žiūrėjimo!

Sodyba ir rožės
https://plus.google.com/u/0/photos/1030 ... 2689129457" onclick="window.open(this.href);return false;

Baltasis sodelis
https://plus.google.com/u/0/photos/1030 ... 5251387457" onclick="window.open(this.href);return false;

Vaistažolių sodelis
https://plus.google.com/u/0/photos/1030 ... 6083127825" onclick="window.open(this.href);return false;

nuostabūs vaizdai, be galo graži sodyba, priežiūra
negaliu atsitraukti nuo nuotraukų.
NUOSTABU
žodžiais neapsakoma, kokie jausmai užplūsta.

kas šioji nepražystamoji šitaip gausiai apsipylusi žiedais?

Rūta, ačiū už parodytą grožį! Kol kas peržiūrėjau tik vieną albumą - sodyba ir rožės. Likau sužavėta suolelio istorijos: nuo pasikaišiusio tulpėmis pavasarį iki rudens lapų nubarstyto Rožių vešlumas ir grožis, dekoratyvūs elementai - viskas labai natūraliai gražu ir jausminga. Sodybos - dvarelio idėja puiki ir jums su sese labai tinka

b.kite rašė:nuostabūs vaizdai, be galo graži sodyba, priežiūra
negaliu atsitraukti nuo nuotraukų.
NUOSTABU
žodžiais neapsakoma, kokie jausmai užplūsta.

Ačiū, b.kite, už gerą žodelį, malonu, kad patinka
Toji rožė, kur klausiat – 'Angela'. Šiemet ji čempionė – žydi visą vasarą be jokios pertraukos. Jos spalva gal ir ryškoka, bet šiaip tai nuostabi rožė.

Ooooooooo, kokie grožiai
Pagaliau, pagaliau kažkas naujo forume - nematyto ir labai, labai gražaus, subtilaus, romantiško, net šiek tiek mįslingo. Atgaiva ir akiai, ir širdžiai, sušildė tokią žvarbią rudens dieną
Aš taip pat kol kas peržiūrėjau tik pirmąjį albumą ir likau sužavėta Dar žiūrėsiu ir žiūrėsiu

P.S. Sodo prižiūrėtojai-sergėtojai taip pat labai gražūs, tokie rimti, solidūs

Grožis . Dar puoliau tikrinti ,gal šios grožybės jau yra ir Sibirkos puslapyje rožynų skyrelyje . Nėra ,bet manau .....jau greitai

Baltas sodelis nuostabus Svajonėms, vidinei harmonijai ir atsinaujinimui Atrodo, iš nuotraukų jaučiamas jazminų ir rožių kvapas, nuo žvarbos norisi pasislėpti už baltosios širmos su arbatos puodeliu Iš White Grootendorst nesitikėjau tokio grožio. Pasirodė labai simboliška albumo pabaiga: saulės nušviestas pašalęs rožės žiedas žada pavasarį, o toliau rainis žvelgia į sodrią žalumą - atėjo!
Vaistažolių sodelis - nepaprastai šiltas ir kvapnus To neįprasto "kakavinio" dangaus vakaro spalvos - fantastiškos
Visa sodyba verta gražiausios titulo Atrodo, pavydu šitokio grožio. Tačiau reikia tik noro, daug daug darbo ir ... Rūta ir Linute, jūsų darbštumas ir sukurtas grožis įkvepia . Sveikatos ir galimybių toliau puoselėjant sodybą!

Baltajame sodelyje ir mums labai gera – išgerti arbatos ar tiesiog pabūti. Tai mūsų beveik sakrali erdvė

"Sakralus" - labai tinkamas žodis, apibūdinantis vieną iš daugelio jausmų, užplūdusių vartant nuotraukas

Ačiū, miela Inga, už tokį įvertinimą, kurio iš tiesų nesam vertos. Daug dalykų reikia tobulinti, tvarkyti, perdaryti. Reikia kiemą skaityti, tik kol kas niekaip nesugalvojam jokio padoraus sprendimo, reikia vaistažolių sodelį atitverti, kad viskas nebūtų taip atvira. Tiesą sakant, šį paskutinį dalyką jau ir darom – praėjusias išeigines pasodinom skroblų gyvatvorę iš dviejų sodelio pusių – verkiant reikia atitvėrimo nuo kiemo ir daržo su šiltnamiu Tik kol užaugs ta gyvatvorė...

Vakare pažiūrėsiu, dabar atsiverčiau ir praradau amą

Kažkodėl man neatidaro pirmo albumo

Neverk, eik į tą kurį atidaro ir galėsi pažiūrėti visus

Pataisiau, dabar turėtų atidaryti

Peržiūrėjau viską. Net nežinau, kokius dar susižavėjimo ženklus galėčiau įkelti... Nepaprasto grožio sodas, o jau vaistažolių sodelis Vaikščiočiau ir vaikščiočiau ratais, gerdama svaigų rožių ir vaistažolių aromatą...
Labai gražios nuotraukos, nepadarytų gėdos jokiam žurnalui. Man asmeniškai gražiausios tos, kur juočkis prie našlaičių vazoje ir rainis be našlaičių vazoje tingiai drybso Moka katinai tinkamiausias vietas pasirinkti

Ačiū, Regina Juočkis ir Rainis – tai mūsų vilniškiai katinukai (tiksliau – katytės). Štai taip mes kaime leidžiame savaitgalius, o savaitę – vėl mieste

Darbe tik dirstelėjau ir, kaip rašiau, likau be žado. Dabar pažiūrėjau netrukdoma ir dar mažiau to žado liko. Mačiau Rūtos ir Linos rožes - nuostabias, bet tuomet dar tik rožes. Buvo ruošiamasi baltojo sodo (ne sodelio) apipavidalinimui. Šiandien, kaip ir Regina, vaikščiojau ir grožėjausi, dar ir dar ir dar. Šviesus ir vaiskus sodas, nepaprastai skoningai parinktos ir apželdintos mažosios architektūrinės formos. Nuostabi metų sezono kaita: nuo gaivaus pavasario per saulėtą ir ryškią vasarą iki auksinio ir pasidabruoto rudens. Trūksta tik žiemos, kuri užbaigs šį tobulą Rūtos ir Linutės kūrinį užklodama balta, tvaskančia skraiste. Nuostabus Jūsų sodas, merginos

Ačiū, Loreta, kiekvienas Tavo įvertinimo žodis brangus Sodas dar tik kuriamas, kaip sakiau, dar reikia labai daug ką nuveikti, bet kai matai viziją, lengviau jos siekti. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, mergelė, atsirado netikėtai - niekada nė negalvojom, kad gali patikti ir prireikti tokio dalyko... Bet... pamatėm ir pamilom... Kokia ji subtili ir drovi mums pasirodė, visai priešingai nei dauguma visokiausių deivių ir moterų skulptūrų. O daugybę jų dalykų prisižiūrėjom. Taip ji ir atsirado - tarsi šio sodelio dvasia

Labai labai gražu, trūksta žodžių...

Labai ačiū visoms už šiltus žodžius Tikrai įkvepia darbuotis toliau. Daug nuostabių augalėlių yra atkeliavę iš Rasos, didžiulis ačiū jai! Su Rūta dar vis vaikščiojam ir vaikščiojam po pagrindinį kiemą, kaip tie japonai, kurie prieš kurdami savo sodą penkis-šešis metus vaikšto aplinkui ir mąsto-medituoja... Kažkokia neaiški vizija iš padūmavusių sąmonės ūkanų jau pradeda kilti. Šiai dienai labai nepatinka tas vaizdas, iš paskirų krūmų, ten dar sodo nėra, tik krūmynas. O kai jau patyrėme gyvai (iš nuostabių kitų mūsų rožininkų gyvų pavyzdžių ar tik nuotraukų, galų gale ir savo Baltajam sodely) kas tai yra sodas (ne tiesiog paskirai susodinti augalai, o kur viską jungia visuma, kur augalai natūraliai ir pamažu persilieja į kitus, vienų žydėjimą keičia kitų žiedai ar spalvos...), jau niežti rankos ten imtis daryti tvarką, bet, aišku, pirma reikės iš peties paplanuoti. Aišku, jei dabar būtų galimybė visą kiemą pradėti iš pradžių, viską darytume visai kitaip!
Ir dar - vat Loreta apie žiemą šnekėjo. O kai nėra sniego, tai vaizdas koks? - ogi visa sodyba nusėta daugybės šiltnamukų - taip sakant, mažųjų žiemos architektūrinių stebuklų... Ir kai Rūta kur pasiūlydavo pasodinti dar rožių, man prieš akis pirmiausia iškildavo dar viena šiltnamukų grupelė... Ir tada aš sakau - o ką dar galim... be rožių?..Pamažu ateina supratimas, kad gyvenimas sode nėra vien tas laikas, kai žydi rožės, bet jis prasideda anksti pavasarį su krokais, narcizais, tulpėm, ir baigiasi... Ogi niekada nesibaigia. Visais metų laikais sodas turi atrodyti maloniai akiai ir širdžiai. Ne veltui anglai planuodami bet kokius želdinius tiek daug dėmesio skiria sezono prailginimui ir vaizdui žiemą. Visą laiką tuos vaizdus žiūrinėjant jauteisi lyg pasmerktas - jie gali tai sau leisti, nes juk nereikia dengti rožių, ir visžaliai štai sode jau nuo kokio 17 a. auga kaip nieko... Bet šįmet su dalim rožių planuojam daryti eksperimentą, kuris gal leis taip nebjauroti viso vaizdo tais šiltnamukais (Rūta jau rašė, galvojam dengti difuzine danga ir ant viršaus eglišakiais), tikiuosi, palaipsniui pasieksim, kad vaizdas ir žiemą atrodys daugiau ar mažiau natūraliai. Ir, aišku, pridengti rožynus kitais želdiniais, medeliais... Tai vat tokios mintys, vaje kiek prirašiau

Lina rašė:Daug nuostabių augalėlių yra atkeliavę iš Rasos, didžiulis ačiū jai!

Nepaprastai gražus sodas, merginos

Kai romantika atrodo negrįžtamai pradingusi, dar įmanoma pasukti laiką atgal, aplankius rožių žiedais apsipylusį Jūsų sodą. Grožėjimasis juo sukelia pačias įvairiausias asociacijas: nuo didingų istorinių dvarų ir rūmų sodų iki jaukaus romantiško sodelio. Kvapnus vasaros šėlsmas įkvepia ir padaro žmogų didžiu menininku. Pasijutau tarp žemės ir dangaus .

Nepaprastai gražių merginų, nepaprastai gražus sodas .

Sodo grožį jau visos išgyrė, nėra ką pridurti. Bet ar matėt margučius? Jiems atskirų žodžių reikia.