Taip, tikrai nepigu, kiekvieną kartą taip sau sakau, kai moku už naujas trąšas kiekvieno sezono pradžioje. Paprastai geriau apsimoka pirkti didesnes pakuotes – lieka ir kitiems augalams, o gal ir kitam sezonui. Nesakau, kad tai panacėja, vienintelis geriausias būdas, neabejoju, kad yra ir kitų. Tik aš asmeniškai šį išbandžiau ir pasiteisino. Mėšlo arti neturim, bet „kokteiliukas“ ir nėra mėšlo pakaitalas. Čia ir lengvai įsisavinamas azotas „Delfane“, ir šaknų augimo skatintojas, o iš mėšlo daug ilgiau atsipalaiduoja naudingosios medžiagos.
Kokią matyčiau alternetyvą? Nuolat rožėms duoti organikos – daug kartų per sezoną iki ribos – liepos pabaigos – rugpjūčio pradžios. Čia galėtų būti ir kompostas, ir mėšlas, ir žolių raugai. Taip auginama ekologiškuose ūkiuose, tiesa, gal ne rožes, bet principai juk tie patys.
Dėl laistymo. Jį organizuojam kolektyvinį – vanduo bėga iš šlangos su siurbliuku, nes pritąsyti iš tvenkinėlio 250 kibirų būtų košmaras (pradžioj taip ir dariau

). Šalia šlangos įsikuria mobili „stotelė“ – kėdutė su trąšom ir „Baikalu“, įpiltom į stiklines, kad būtų lengviau paimti, kokie 4–5 kibirai ar laistytuvai ir pagaliukas trąšoms vandenyje išmaišyti. Tokios priemonės. Vienas žmogus leidžia vandenį į kibirus, kitas žmogus pila po šaukštą trąšų į kiekvieną kibirą ir maišo, o trečias lekioja su kibirais ir laisto rožes. „Stotelė“ keliauja pagal rožynus – t. y. kad nereiktų toli su kibirais bėgti. Taip trise palaistom visas rožes ir ne tik jas maždaug per 3 valandas. Žinoma, būna ir „po prakaitu“, ypač lakstant su kibirais. Taip kad prieš imdamiesi šio darbo, ypač jeigu turit labai daug rožių, įvertinkit darbo apimtį ir pagalvokit apie pagalbininkus.
Tiesa, dar noriu pasakyti, kad kibiras vienai rožei – tai orientacinis dydis. Jei rožės neseniai pasodintos ir mažutės, pakanka ir pusės kibiro, bet didžiosioms laipiojančioms pilam ir du, ir tris kibirus.
O dėl išlaidų... jau pripratau, kad rožės ir apskritai sodas kainuoja – kas bebūtų – žiemai dangos, pavasariui trąšos, o jei dar kokie sumanymai, medžiai... Pinigėliai lekia... Ne veltui nuo seniausių laikų išpuoselėtas sodas buvo prabangos reikalas, prieinamas tik aristokratams, negailintiems išlaidų jam įkurti ir prižiūrėti. O mes, kadangi nesam aristokratai

, turim laviruoti.
