Auginkime rožes ekologiškai

[Arijana]

Kas liečia pienes pievelėje, tai pas mane gal kitaip- kaime žolė natūrali, ji nesėta. Pradžia buvo labai sunki,pjoviau pjoviau pjoviau kupstus, trauklapius, kol susiformavo(maždaug per 2 metus)tanki graži žolytė. Pienės žydi pavasarį, vasaros pradžioje, man jos nemaišo-atvažiuojam, nupjaunam, lieka graži žalia veja; po pienių žydėjimo jų lapeliai irgi tarsi dingsta, nes savo vietą išsikovoja kitos žolės, balti dobiliukai, ir vėl gražu. Aš neturiu pasėtos parodinės žolytės, bet kaime man jos ir nereikia, ir taip gražu .O kai žydi pienės kartu su obelimis-nuostabu... .



O taip pieva atrodo pienėm baigus žydėti, vidurvasaris. Nei aš jos tręšiu, nei laistau, nei purškiu.

[LoretaA]

Taip, Arijana, labai gražu - aš žavėjausi ir žaviuosi Jūsų sodu įskaitant ir pienes . Ir man patiktų natūrali pieva, tai visai kitokia žolė, jos iš ties nei laistyti nei tręšti nereikia. Deja aš tokios palikiminės pievo neturėjau, turėjau tik kiečius, varnalėšas ir garšvas buvusių daržų vietoje. Vidurvasarį pienės iš ties dingsta, bet ką daryti kai reikia jas be perstojo ravėti prisisėjusias po žydėjimo? Atrodo, kad vos palietusios žemę iš kart suželia tankiu kilimėliu. Kiek spėju raviu, bet šioje nelygioje kovoje, aš esu pralaimėtojas. Taigi šiemet ir nupurškiau, tikiuosi, kad bent sėsis mažiau.
Ir apyniai gražu, bet juos vėl visą vasarą raviu iš rožynų. Ne mano tie apyniai, jie kiekvienais metais įsikaria į kaimynų vyšnias ir aš su siaubu laukiu, kai tos nuo baisaus jų svorio (nes vyšnių tai nė lapų nesimato) triokštels ir sugrius į mano rožes. Rudenį sulaukiu apynių derliaus ir žinau, kad sekančią vasarą vėl turėsiu ravėti. Turėčiu laiko, nesiskusčiau - ravėčiau, bet kiek dar darbų ir be ravėjimo yra ...

[zebenkstiejka]

Kažkodėl niekas nerašote kaip su piktžolėmis kovoti ekologiškai. O juk dėl to to ši tema ir atsirado ...

Labai įdomi tema Aš rožes sodinu, galima sakyti, tiesiog "į piktžoles", t.y. į natūralią pievą (ne veją). Rožės pagrinde sodinamos pavienės ar nedidelėmis grupėmis. Neturiu tiek laiko ir pinigų, kad aplink kiekvieną įkasti plastikinę gofrą ir suformuoti alia mažą gėlynėlį, o po to kovoti su aplink siautėjančia žole. Bandžiau taip- nepatiko- neturiu tam laiko. Taigi nusprendžiau kad uždengsiu plotą aplink rožes agro danga. Po ja su laiku manau nunyks žolė. Ar mulčiuosiu tą dangą, priklauso nuo laiko ir galimybių; Kolkas tie uždengti plotai atrodo nelabai kaip, labai "iškrenta iš konteksto", bet su laiku manau ir rožės paaugs, ir daugiamečių pasisodins aplink, ir atrodys jau neblogai.
Ravėti piktžoles iš gėlynų man visai nepatinka, juolab, kad apsisukus už kelių savaičių vėl ir vėl tenka tai daryti iš naujo.. tai visiškai beprasmiškas darbas . Žadu palikt nedengtas agrodanga tik kelias vienmečių gėlių lysveles. Su chemija iš gėlynų naikinau tik žilakrūmius ir šaltalankius- išrauti jų neįmanoma, šaknys giliai po gėlynais visur išsiraizgę, tuojpat išauga vėl. Taigi neapsikentus tepiau su teptuku išlindusius jų ūglius raundapu ir džiaugiuos, kad padėjo. Nors sodą ir daržą užlaikau visiškai ekologiškai, tręšiu tik raugintom dilgėlėm, bet dėl rožių tokio nusistatymo neturiu.. Va pabandžiau vienąkart žydinčias rožes profilaktiškai nupurkšti Actara nuo ūglinio pjūklelio labai jau gaila buvo pernai, kai veik visus pumpurus nuėdė..
Arijana, gražios nuotraukos. Man natūralumas irgi labai patinka, gal net perdaug Pievos mes net nešienaujam, grožimės pienėm, smilgom, lubinais, rūgštynėm.. Prasišienaujam tik takelius. Iš pievos nieko nenaikinam, o kaiptik- dar nešam į ją ir sodinam aplinkinėse pievose rastus įdomesnius augalėlius

[Pušaitė]

Visi gyvi organizmai, tame tarpe ir augalai, turi polinkį išsigydyti ir saugotis nuo ligų. Tačiau pastaruoju metu praktiškai visi kultūriniai augalai serga. Po to kai žmonės pradėjo naudoti chemines apsaugos priemonės, iš kartos į kartą susilpninamas augalo polinkis saugotis.

Čia tas pats, kaip ir su žmogumi, kai gerai maitiniesi ir mažai streso nei gripai , nei kitos kvarabos, nepuola. O pakanka gyvenime užsitęsusių problemų - liga garantuota. Pastovus "profilaktinis" rožių purškimas man kažkaip primena vištas paukštynuose, kurios nuolatos "profilaktiškai" šeriamos antibiotikais. Visai nepanašu, kad tos vištos sveikos, nors ir neserga.

Augalai serga, kai patiria "stresą". Augalų stresas būna dvejopas: temperatūrų pokyčiai (šalnos) ir maisto trūkumas.
Temperatūrų pokyčių mes nelabai įtakosime, o tinkamą maitinimą užtikrinti galima (tai dar vadinama agrotechnologija). O tada parsideda žaidimas. Pagrindinis poreikis - vandens ir CO2 t.y. būtiniausių augimo medžiagų, prieinamumas augalui. Pabarstai tai užtikrina organinis mulčas: palaiko pastovų drėgmės rėžimą (labai svarbu, kad po mulču neišdžiūtų žemė ), o yranti organika tampa pastoviu CO2 šaltiniu. "Nestesuojantis" augalas užaugina pakankamai tvirtą lapų paviršiaus ląstelių sluoksnį, kuriam ligos ar kenkėjai esminės žalos nepadaro.

Viskas teoriškai, kaip ir paprasta ... bet praktiškai viskas kur kas sudėtingiau. Reikia pasirūpinti, kad CO2 nebūtų išpučiamas. Suki galvą kaip, kur, kokiu būdu daryti vėjo užtvaras ir pan....., kokį mulčą naudoti, kad užtikrintai palaikytų pastovią drėgmę ... ir kaip sudėti tą mulčą, kaip pasiekti visus augalus.... kokius kaimyninius augalus sodinti (ypač svarbu, kad tai būtų daug nektaro turintys augalai, nes jie vilioja žiedmuses, bites, širšes (kalbu apie tuos vabzdžius kur minėjo ir Dovile savo straipsnyje) kurie baltyminiu maistu (amarais) maitina savo perus) .... o bitelėms-širšelėms turi likti vietos lizdams sukti ir perams auginti (pvz. kurmiarausių, šabakšytynų ).... o kad neįsiveistų per didelis širšynas turi būti paukščių, kurie lesa širšių perus ... taip pat turi būti ir galimybė buveinę įsikurt rupūžei ar žalčiui, kurie maitinasi šliužais.... ir t.t. ir pan.

Reikia sukurti visą veikiančia ekosistemą .... gamta tai padaro savaime .... ten viskas auga savaime ir niekas neserga

[Virginija]

Štai ir labai džiaugiuosi, kad "užkabinau" šią problemą

[LoretaA]

Reikia sukurti visą veikiančia ekosistemą .... gamta tai padaro savaime .... ten viskas auga savaime ir niekas neserga

Deja serga ir dar kaip serga, ar yra apipulti parazitų - ištįsi miškai džiūsta ...
O rūpužiukų, ežiukų pas mane tikrai netrūksta, net name gyvena

[Virginija]

Reikia sukurti visą veikiančia ekosistemą .... gamta tai padaro savaime .... ten viskas auga savaime ir niekas neserga

Deja serga ir dar kaip serga, ar yra apipulti parazitų - ištįsi miškai džiūsta ...

Ir tikriausiai tai vyksta dėl žmogaus veiklos...

[Virginija]

Beje, kovoti su rožių ligomis sudėtingiau, bet su kenkėjais tikrai galima susidoroti insekticidinių augalų pagalba (nors kai kurie jų nėra visai nekenksmingi ir juos naudoti taip reikia atsargiai, tačiau jie neturi liekamojo poveikio).

[mamaviete]

Musu kaimas tai vidury lauku- raistu- tai pievoje su pienemis net nekovojam( randam kur kitur pienes panaudot ) sienaujam ir tiek, bet jos taip prisitaikiusios, kad kiek jas benupjautum, tai jos ant trumpyciu kotuku sugeba savo galvutes iskelt ir dar pukus paleist! Ojau tada darze - dieve padek! kad isravet braskes tai pernai teko iskast beveik visus braskiu kerus, isoperuot pieniu saknis, ir kist atgal ta treciameti kera i zeme ir laukt braskiu!o ju vistik pernai ir neturejau- nes atsirugo mano ekologija darze. Naudojau tik rauginta mesla, fermentuota dilgeliu tirpala ir BIOKAL, kuris ir nuo ligu apsaugo, ir kenkejus atbaido, tai ant braskiu tiek visko supuole!, kad rugpjuti dejausi kauke, purkstuva i rankas ir .... i kova! Roziu kadangi pernai dar nedaug turejau, tai dariau tik viena profilaktini purskima nuo ligu ir viena nuo kenkeju, geguzes menesi.issiverciau, bet amarai tai puldinejo , aisku zaidziau ir su zaliuoju muilu, ir koka kola isbandziau viena roze, jos trys krumai pas mane( DUBLE DELIGHT) tai i miltlige buvo linkus, manau, kad padejo kelis kartus purkstas karves pienas, aisku, skiestas ir gan siltas Pomidorams siltnamyje tas pieniukas tai oi kaip siemet manau, kad rozems chemija velgi naudosiu, nes ju jau zenkliai padaugejo, tai kaip ir monokultura gavosi. O rizikuot, kad gal ligos aplenks ar pjukleliai neapniks- nenoriu Noriu dziaugtis roziu ziedais, ikvept ju aromata, juk del to jas ir sodinu! O dilgeles tai baigiu isnaikint pas save per tuos raugus siemet reiks apdairiau elgtis- palikt, kad seklas isbarstytu

[Pušaitė]

[quote]Deja serga ir dar kaip serga, ar yra apipulti parazitų - ištįsi miškai džiūsta ...
[/qu ote]

Viena iš miškų nykimo priežasčių - labai uolus miškininkų darbas - miškų valymas. Miškuose nebelieka krituolių medžių, kurie yra pagrindinė miško paklotės sudedamoji dalis, joje veisiasi grybai , grybiena aprūpina medžius maisto medžiagomis. Mažėjant paklotės sluoksniui, nykstant grybienai, negavę pakankamai maisto medžiagų medžiai silpsta ir tampa lengvai pažeidžiami ligų....

[mamaviete]

Nagi dar pamirsau paminet- kas su pienemis, apyniais kovoja, o mes tai roundapo pagalba bandom nors is dalies atsikratyt arkliarukstemis! kas ten per atsparumas- pro jas jokia kita zolyte neprasimusa. Jos valdo ! tai rudeni, ir dabar pavasari isbarstem kalkiu nemazai, ir dar reiks nes kai didziulis plotas padengtas ju didziuliais lapais, tai laikosi dregme, tada - uodai masalai visoki. Manau, kad protingai ir su saiku naudojama chemija labai jau dideles zalos nepadaro,( gal ir klystu), bet kad ta ekologija ohoho! kaip kainuoja! ir nekiekvienas turi laiko lakstyt po pievas, rinkt asiukli, varnalesas ir t.t . ir dar kiek fiziniu pastangu reikia, kad darzuose- gelynuose prasiravet, kad rastum, ka pasodines Kiekviena rudeni sau prisiekiu, kad jau kitais metais tai brokolius tikrai PURKSIU!, bet va ateina vasara, ir as vel dvejoju, taip noris tikro skonio, tikro vitamino( vis tie kirmeliai viska suvalgo!) Na, siemet apsiginklavau NEEMAZALIU Gal jis irgi tiktu rozems, bet purksti reikia kas pora savaiciu, ir jau tikrai brangu!nevalgom gi mes roziu!

[Rita]

Kai mano pusbrolis pamatė pas mane vieną dilgėlę prie rododendro nugaros,tai juokdamasis pasakė:"nu jau šito pas tave tai nesitikėjau",o kai aš bandžiau jam paaiškinti,kad aš ją specialiai auginu,tai jis vistiek nepatikėjo,aišku,tai buvo jau seniai,tada dar nebuvo mados nei ekologiškai maitintys,nei ūkininkauti...Aš visą ekologinį ūkį mačiau pas savo mamą,paprastą miestelio žmogų. Pas mus daržas šviesdavo nuo medetkų ir serenčių,mama bulves laistydavo tabako ištrauka,rožes-liesu pienu,dilgėlių ,medetkų ištrauka.Labai daug kur naudodavo pelenus,ūkišką muilą,pelynus,kaitaliodavo sėjomainą.Pas mamą eidavo visi aplinkinai,kai reikėdavo baltų lelijų ir gubojos,ar pilnavidurių erškėčių, kurie rėmino vartelius,vestuvėms ar laidotuvėms.Tokioj aplinkoj aš augau,bet pati elgiuosi net nepanašiai:purškiu rožes.daug trešiu,man svarbu,kad tik jos gerai augtu,kad džiūgintu visus.Daugiau viską prižiūriu ekologiškai,man visiškai nesvarbu,kad auga kokia pienė,man net gražu,mes su anukais skraidinam tuos pienės pūkelius ir labai džiaugiamės,kol mūsų nepamato senelis ,ir kaip tu apsisaugosi nuo tų piktžolių,jeigu aplinkui stovi nedirbami sklypai ir iš jų skrenda pienių desantas.Aš pateisinu visus,kurie kaip gali,kaip spėja taip ir tvarkosi,viskam savas laikas,gal turėsim daugiau laiko,mažiau rūpesčių,gal galėsim gyventi ir džiaugtys saulėlydžiu atsisėdus prie savo namo,o ne atlėkus savaitgaliui spėti tik apsikuopti,kas būtiniausia,kokia dar ten ekologija...

[Nijola]

labai įdomiai visi rašot tiesiog smagu skaityti visgi peršasi mintis, kad čia berašantys visi protingi žmonės tvarkosi kaip kas spėja ir sugeba, kiek laiko turi, visgi technokratų laikai ir mes lekiam skubam Mano lyg ir šūkys pačiai sau - saikas.
Mano nuomone šie laikai kaip kas besakytų daug ekologiškesni negu sakykim prieš 30 m kodėl ? daugiau apleistų pievų nevygdomos masiškai melioracijos, neskraido kolūkių "kukuruznikai" kurie purkšdavo laukus ir t.t. bet labai baisūs užaugę laukai barščiais, dirbamos žemės užėję pušaitėm, beržiukais, lubinų mėlynos jūros - jos gražios bet
o kai nuvažiuoji į dar labiau pažengusias šalis ir pamatai visi laukai gražūs užsėti žolėmis, kultūromis, žemės rybos tik siauros tvoros ir visur nelabai pamatysi pikdžolių ir netvarkingų laukų. Paskaitai kad pas juos išnyko čiabuviai erškėčiai ir kiti augalai, kad jie gali augti tik parkuose ar saugomose vietose, tas pat ir su gyvūnais - kas geriau ?? mūsų nesusitvarkymas, nedirbamos žemės ar jų pedantiška tvarka ?? Aš nešneku apie musų apsišiukšlinimą, aš nežinau apie ką šneku bet kai grįžtu iš kelionių aš sakau oi kokie jie tvarkingi ir lyg pavydžiu jiems, bet kai pagalvoju pas mus gali rasti erškėčių sąžalynus, augalų įvairovę ir žinoma kalnus pikdžolių bet vistiek nežinau kas geriau
Aš pas save sode niekada negalėsiu įkurti ekologiško sodo, todėl, kad aplinka tokia. Aš suprantu tik tiek, kad aš galiu naudoti chemiją saikingiau ir taip stengtis kuo mažiau pakenkti gamtai.

[LoretaA]

Viena iš miškų nykimo priežasčių - labai uolus miškininkų darbas - miškų valymas. Miškuose nebelieka krituolių medžių, kurie yra pagrindinė miško paklotės sudedamoji dalis, joje veisiasi grybai , grybiena aprūpina medžius maisto medžiagomis. Mažėjant paklotės sluoksniui, nykstant grybienai, negavę pakankamai maisto medžiagų medžiai silpsta ir tampa lengvai pažeidžiami ligų....

Paskaičiau, ir man susidarė toks įspūdis, kad Jus senai miške buvote Ten vieni krituoliai, per kuriuos nei perlipt, nei lįsti pro apačią neįmanoma, nėra net kur kojos normaliai pastatyti. Tik kelis žingsnius žengusi perplėšiau botą Miškai yra labai apleisti ir palikti tik pačios gamtos ar Dievo valiai. Nekalbu apie tuos, kurie beatodairiškai kertami, ten lieka tik šakų ir šaknų sąvartynas
Purškiu rožes ir ne taip jau retai, bet tikrai nesunaikinau gyvosios gamtos, kuri šliaužia, šokuoja, ropščiasi. Ežiai patvoryje takus išmynė. Naktį, išėjus į lauką, reikia saugotis, kad ant kokio neužliptum. Ar taip būtų, jeigu, kaip Antose sako: "Jeigu rimtai, tai manau, kad ko gero Koalos sode ne tik ką nors valgyti, bet ir vaikščioti pavojinga" Taip, vaikščioti pavojinga, kojas gali susibadyti

[Rita]

Koala,jeigu pas Jus ežiukai gyvena,tai viskas pasakyta-ūkis ekologiškas Jie jau žino,kur gyventi,jei ten truputi gavo žemelė chemijos,tai,matyt,labai menkai,palyginus,kas ten virš mūsų galvų darosi.Matau Jūsų gražią sodybą,rūke paskendusius gėlynus,ryto rasą,viskas taip gražu,taip tikra,būkit visada tokia šaunuolė

[vilmis]

Įdomią temą užvedėt Kam patinka tegul naudoja chemikalus, bet svarbu laikytis naudojimo instrukcijų. Berods buvo RSF forume pernai pora atvejų kaip nereikia daryti:
A) pilti kibirais
B) purkšti mažesne nei nurodyta norma
Blogai ir viena ir kita, nes naudojant per dideles normas nužudoma viskas kas gyva (daugybės padarėlių mes savo soduose net nepastebim - būriai ežių dar nėra ekologiškumo rodiklis). Naudojant per mažas normas auginam naują ligų sukėlėjų ir kenkėjų kartą - išlieka atsparesni individai, kurių dėka formuojasi super atsparių individų karta. Taip jau atsitiko su tuberkuliozės sukėlėjais (tik garsiai panika nekeliama) - lengvai gali kilti neišgydoma epidemija.
Sako džiūsta miškai, serga daržo ir sodo augalai. Gamta mėgsta įvairovę ir jei nepažeista ekologinė pusiausvyra tai viena rūšis niekada netampa vyraujančia. Miškai tai išvis plantacijos - kaip galima vadinti mišku pušų eiles?? (retorinis klausimas). Rasa (nepacituosiu bet man rodos panašiai) rašė straipsniuose apie rožių kaimynus daugiamečius, kad monokultūrose ligos ir kenkėjai plinta kaip gaisras sausame miške. Aš pamąsčiau ir priėjau prie išvados, kad per mažai augalų (rūšių - ne vienetų) auginame soduose. Varpiniai pamažu skinasi kelią į gėlynus, o skėtiniai (panašūs į krapus ) tai kažin ar bus madingi LT ir po dešimties metų.
Visi bijo ravėjimo... Nuo šio darbo apsaugo mulčas ir tankiai suaugę vidutinio dydžio ir aukštos daugiametės. Kiliminių praktiškai atsisakiau jau prieš kelis metus - tarp jų lengvai įsikuria visokios piktžolės. Svarbu, kad nebūtų plikos žemės tarpų ir nereiks ravėti (man tai pasitvirtino).

[Rita]

Pritariu Vilmiui,man mulčas taip pat pasitvirtino,pas mane beveik viskas auga ant agro plėvelės ir apmulčiuota ,neturiu kas veikti-nei ravėti,nei vargti,tik vaikštau ratais ir galvoju:ką čia palaistyti,ką čia nukirpti,ką čia nupurkšti ,žodžiu be jokio vargo tvarkausi savo ūkyje,kuris yra tik 9 arai,pabaigai turiu prisipažinti Raviu tik profilaktiškai-apšvarinu kampus ir tas man patinka .
Vilmi,kodėl taip rašai apie skėtinius-man pvz.jie labai patinka.

[vilmis]

Tai kad dauguma pamato skėtinius ir sako - krapai/garšvos Omenyje turėjau, kad reikia sodinti įvairius augalus - pvz. reikia džiaugtis, kad Rasa siūlo daugybę nereiklių augalų, kurie gali paįvairinti gėlynus ir žydėdami pritraukti daugiau naudingų vabzdžių, o šie savo ruožtu privilioja paukščius ir t.t ir pan.. Kuo daugiau sode gyvybės tuo mažiau problemų.

[Rasa]

o skėtiniai (panašūs į krapus ) tai kažin ar bus madingi LT ir po dešimties metų

Tas, matyt, priklausys nuo to, kiek LT prigis užsienietiškos natūralistinių želdynų mados - skėįiniai yra svarbi jų dalis. Ir tarp jų yra labai puošnių - Angelica gigas , Orlaya grandiflora. Plokšti skėtinių žiedynai savo forma labai gerai dera prie vertikalių žolių. Vienoje knygoje nesenai mačiau morkas, auginamas dėl žiedų ir turiu pasakyti, atrodo puikiai. Man ir krapų žiedynai atrodo gerai

[LoretaA]

Turintiems laiko tuo užsiimti, radau neblogą puslapį su paveiksliukais iš kokių augalų galima pasigaminti įvairias "užpiltines" nuo ligų ir kenkėjų.
http://www.organic.lt/lt/pages,id.155" onclick="window.open(this.href);return false;

[Reda]

Tai štai, jau dukart per pastaruosius savaitgalius nupurškiau rožes Antosės aprašytais asiūklių nuoviro-dilgėlių ištraukos mišiniu, ačiū Antosei . Juos pasigamint tikrai lengva ir laiko daug neatima (čia kaip su tuo karučiu Karutį stumti lengva, sunkiausia - galvoti apie tai )
Apipurškiau labai gausiai, kad varvėtų, nes jau visokios zarazos pradeda pulti (atsiranda amarų, tiesa dar tikrai nedaug, pakanka tik aprankioti, lapsukys darbuojasi, labiausiai pamėgęs yra "Aichą", kažkokių žalių kirmėlaičių ir dar skraidančių vabzdžių, vien žo, viskas kas ant rožių lapų, šakelių - naikinau, nes ixperimentuoju - bandysiu šiemet išsiverst be chemijos
Antrąjį kartą rožes dar ir gausiai palaisčiau 1:10 vandeniu atskiestu didgėlių raugu (o jau kvapas to gėrio buvo, tai visas kiemas kvepėjo nelabai skaniai

[Jūratė]

gal kas tiksliau užrašuose turit pasižymėję ar pomidorų lapų ištrauka (turiu paraugus lapus, stovi apie porą savaičių) padeda tik nuo amarų, o gal ir nuo vorat. erkutės tinka? Ar į tokį ekologišką purškalą galima maišyt Efektorių? Ar reiktų purkšt juo kitą dieną? Jei chemija čia nesiderina, galima būtų maišyt kitą naturalią priemonę (jos iš kart nepasidaro, o gal yra koks būdas, kad galėčiau greit tą pačią dieną pagamint ir sunaudot?). O gal iš vis maišyt negalima?

[LoretaA]

Nuo voratinklinės rašo, kad tinka bitkrėslių ištrauka. O ištrauka pasidaro greitai, per 12 - 24 valandas. Čia aš per per 2 postus aukščiau įdėjau nuorodą - ten viskas parašyta, kas ta ištrauka, fermentuota ištrauka, nuoviras ir visa kita
http://www.organic.lt/lt/pages,id.155" onclick="window.open(this.href);return false;

[Jūratė]

Greitai - tai būtų per valandą O kaip dėl maišymų? ar kas turit patirties?

[Virginija]

Voratinkl.erkėms naikinti rekomenduojama dar ramunėlės ir bulvienojai (laikoma 3-4 val, vartoti šviežią). Apie "raugintus"pomidorus neteko sutikt informacijos, paprastai pomidorų lapus reikia virinti 30 min.
Nemanau, kad tinka maišyti su chemija.