Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

Nesistebiu, jog kilo diskusija Jau perkant pomidorų daigus isišnekėjau su moteriške iš kurios pirkau. Sakiau, skaičiau jog apsaugo nuo amarų sodinsiu tarp rožių. Tai moteriškė sakė, Vajėėėė taigi rožių gaila. Taigi purkšti su actara reikia . Sakiau nu jo jei nepadės tai purkšiu Gaila negaliu prikbinti nuotraukų rašo per didelis failas. O dabar tai vaizdo tikrai nebėra, jau baigiasi sezonas.

Pavyko stai nuotrauka http://prntscr.com/1r2bt2" onclick="window.open(this.href);return false;

Kad pomidorai atbaido amarus, tik čia sužinojau. Apie skruzdžių varymą girdėjau, bet netikiu, nes bandžiau apmėtyti jas pomidorų lapais.
Gal reiktų sudaryti kokį insekticidinių augalų sąrašą? O gal jau kur yra, tik nemačiau.

Tęsiant temą apie pomidorus lauke. Vakar buvau svečiuose ir radau darže be jokios priedangos auginamus pomidorus. Šiuo metu, t.y. vakar rugsėjo 16 dieną, jie atrodė puikiai - jokių dėmėtų lapų, dėmėtų vaisių ar ko nors panašaus. Gražučiukai, šiek tiek padidintos slyvos formos, visokio prinokimo laipsnio. Klausiau ar skanūs, sakė labai. Gavau porą, bet jau nepajėgiau ragauti - tiek buvau prisivaišinusi . Tokius pomidorus drąsiai galima auginti prie rožių, jeigu tik toks derinys patinka ar bent nerėžia akies- gal kokius parazitus ir atbaidys

Savotiškas derinys pomidorai su rožėmis Pomidorai rožių vaizdo nebjauroja, bet amarų atbaidymui rožėse jų nesodinsiu Gal ir atbaido, niekada nemačiau amaruotų pomidorų, o skruzdės labai sėkmingai santarvėj su pomidorais gyvena šiltnamyje

įdomų faktą radau twitter: „Atvežus pomidorus į Europą iš JAV, jie buvo laikomi nuodingais ir laikomi kaip dekoratyviniai augalai"...

Buvo žinoma, kad lapai ir stiebai nuodingi, todėl galvojo, kad vaisiai taip pat nuodingi

Kadangi šiandien rinkau svetimų šunų ekskrementus, tai iš to purvino darbo išsirutuliojo tokios mintys. Pribarsčiau pievelėj maltų juodųjų pipirų ir stebėsiu, kiek laiko ,,galios". Kadangi juos pirkau, tai pamaniau, kad gal geriau užsiauginti aitriosios paprikos (čiliukų) ir kitam žiemos sezonui susidžiovinti ir susimalti. Nors nesu tikra, ar pagelbės nuo šunų ir kačių, bet repelentai man per brangūs, o pigūs neveiksmingi.
O dabar apie rožes. Nors manosios neserga grybinėm ligom, bet gal tiktų profilaktiškai šalia pasodinti ,,čiliukų"? Pagal naujus tyrimus, ,,žudantis" jų aitrumas ne gynybai nuo gyvūnų, o apsaugai nuo grybinių ligų. Tai gal kapsaicinas apsaugotų ir kaimyninius augalus? Gaila, kad nelabai tinka auginti lauke, vėlai sulauktume rezultatų. Pati jų nevalgau, kažkada auginau dėl įdomumo, tai jokių ,,tyrimų" nedariau. Gal kas turi kokių pastebėjimų?

Mano nuomone, bet kokių daržovių sodinimas prie rožių, sakyčiau, beveik įžeidimas gėlių karalienei O poveikis gali būti ir fantazijos vaisius, juk niekas to nepatikrins, gyvenime būna tiek sutapimų...
Kažkada labai seniai skaičiau pasakėlę, kaip viename mieste išgelbėjo rožes, pasodinę prie jų medetkų...Šitą tai jau išbandžiau
Be abejo, galima eksperimentuoti, jei įdomu

na ir ką praktika su tom medetkom parodė?

O gi nieko

Nieko neparodė, o nuotraukose nuostabiausi rožynai. Aišku, ne medetkų dėka.
Kažkada skaičiau, kad medetkos turi alelopatinių savybių (alelopatija - procesas,kai vienų rūšių augalų išskiriamos nuodingos medžiagos stabdo kitų augalų augimą). Bet radau tik paminėjimą, tai nežinau, kuriuo metu, kokiu būdu ir kokių augalų. Pati medetkų neauginu, nes man jos atrodo labiau sodybų augalas. Alelopatinių augalų veikimas labai skirtingas, kartais nuodingas medžiagas išskiria tik pūdami. Nors prie rožių neauginam, bet kaip pavyzdys - penkiagyslė mirtenė, nuodijanti aplink augančius augalus, mirtenių miškuose gyvena 60-80 proc. mažiau smulkių žinduolių.
Nenoriu naudoti cheminių priemonių, tai labiau linkus auginti mišrius gėlynus su saugančiais augalais. O daržovė daržovei nelygu, juk galima ir krapą daržove vadinti, galima ir gražiais ,,nėriniais". Kaip ir ,,sodo karalienės" rinkimuose, ne visiems rožė gražiausia.

Medetkas auginu daug metų, bet jokio neigiamo poveikio šalia esantiems augalams nepastebėjau. Alelopatinių savybių turi ne taip jau mažai augalų, pavyzdžiui, taip sakoma apie pakalnutes, kad jos taip sau „pasidaro“ gyvenamosios erdvės išstumdamos kitus augalus. Bet pakalnutės ir yra nuodingas augalas (nors terapinėmis dozėmis gali būti vaistas kaip ir daugelis tokių augalų), tad nieko keisto.

Dar kažkur skaičiau jau ne apie alelopatines medetkų savybes, bet siūlė sodinti darže lysvių kraštuose apsaugai. Tik nepamenu, ar rašė nuo ko saugoti. Bet man taip daugiau gražiau, nei nuobodžios lysvės (jei turėčiau). Gal apie jas reiktų daugiau žinoti, kaip ir kam sodinti. Beje, kažkurioj Lietuvos vietoj ją vadina ,,nuodatka". Ir gydymui labai skirtingai naudoja: kaip afrodiziakas, bet ir nuo sifilio, gydo skrandžio žaizdas, bet ir nuo kirmėlių. Tik jau čia prie vaistinių augalų temos.

Na, gyvos pas mane ir medetkos, ir rožės Daugiau jų nesėju, bet ir neraunu, tai bus ir ateinančią vasarą Juk jos visai gražios. Na, lysvių grožis svarbu tada, kai jos (lysvės) - dėl grožio arba kas nors kitas derliumi rūpinas
Kaip tik šiandien kažkur - Delfi ar Lryte apie medetkas rašo, aišku, labai paviršutiniškai. Šiaip tai jas moterims dažniausiai reikalingos (bet ne kaip afrodiziakas ).

Aha, jau radau Delfi. Kartais atrodo, kad mus seka. Kai tik pašnekam su vyru apie ką nors, tai iškart ir straipsnis. Kad forumus seka, dar suprantama.
Tas paviršutiniškas rašymas kartais daugiau žalos padaro, nei naudos. Kad moterų gėlė, rašo, bet kaip kada vartoti, nesismulkina. Arbatėles gerti neužtenka. Net, jei dėl karotino, ne visiems galima. Turintiems žemą kraujospūdį, negerai.
Šitam straipsnyje bent parašyta, kokius vabalus atbaido. Kad patikrinti, bulvių neauginsiu, nors ir įdomu. Bronzinukai panašaus stambumo, kaip kolorado vabalai, gal ir juos atbaidytų? Čia jau reiktų rožininkėms daryti tyrimus - prie vienų rožių sėti medetkas, prie kitų ne.

Dausa rašė:Dar kažkur skaičiau jau ne apie alelopatines medetkų savybes, bet siūlė sodinti darže lysvių kraštuose apsaugai. Tik nepamenu, ar rašė nuo ko saugoti. Bet man taip daugiau gražiau, nei nuobodžios lysvės (jei turėčiau).

Taip, tikrai daržo lysvės su gėlėm ir linksmiau, ir gražiau, ir daržui sveikiau. Mano mama jau kelinti metai darže augina daug gėlių dėl šių visų priežasčių: serenčių, medetkų, kvapiojo tabako... Beje, serenčių net šiltnamyje jų pasodinta. Dar mama pastebėjo, kad serenčių bijo kurkiliai – laukuose jų yra, o kad į daržą nelįstų, mama visų daržo pakraštį jais apsodino – tais didžiaisiais. Gražiai atrodo, iš tolo šviečia ir daržas bent jau šiemet nuo neprašytų svečių liko apsaugotas. Nors man serenčiai kaip gėlė ir nelabai prie širdies ir prie rožių gal ne itin, bet tenka pripažinti, kad gėlė naudinga. Nors dabar yra daugybė įvairių veislių – smulkiažiedžių visokių, gal ir prie rožių rastume ką priderinti

tikrai rastumėte „savuosius“... Vaikystėje, kai visi pikantiški ir keisti kvapai gasdina, nemėgau, dabar tai labai kvapas
šiandien jų tokia įvairovė – ir aukštų, ir žemų, ir margų, ir vienspalvių. Man būdavo gražu Kairėnuose –
matydavau jų visur, ir niekur vaizdo negaldino. Jau turiu „sėjamosios žaliavos“ tvirtų žemaūgių vienspalvių, pastarieji bus
mėgiamiausia mano gėlė (žydinti) (po rožių). Dar patariu žiedus gerti nuo lėtinio bronchito – mano mama išsigydė. O Gruzijoje
jie malti – kaip prieskonis.

Apskritai tikiu, kad serenčiai, rūtos ir kiečiai, dar juozažolės, turėtų kažkiek gelbėti mišrų rožyną. Atsidėsiu
praktiniam eksperimentui

klevo lapas rašė:tikrai rastumėte „savuosius“... Vaikystėje, kai visi pikantiški ir keisti kvapai gasdina, nemėgau, dabar tai labai kvapas

Serenčių kvapų produktai, beje, yra populiari parfumerinė medžiaga, naudojami kvepaluose, o kai kurių serenčių atarai (pavyzdžiui, actekinio) kvepia net ir labai saldžiai (tiesiogine šio žodžio prasme ).

Kažkuriame Tado įdėtame filmuke apie sodinikavimą buvo minimi serenčiai. Juos rekomendavo sodinti šiltnamiuose, kad apsaugotų auginamas daržoves nuo baltasparnių (atrodo, kad taip ). Kai surasiu įmesiu dar nuorodą.

Vienas sakinukas iš straipsniuko Gerai atbaido kenkėjus į tarpus ar šalia rožių augantys serenčiai (tagetės).

Profilaktiškai galima purkšti lengvais, biologiškai žmogui nekenksmingais augalų nuovirais: serenčiai (5 l.sausos žolės, 10 l.vandens, laikyti 1-3 paras, pridėti 40 g. ūkiško muilo ir purkšti nuo amarų), serenčių (tagečių) taip pat labai naudinga prisodinti į tarpus tarp rožių,

http://lt.lt.allconstructions.com/porta ... /serenciai

Gvazdikinis serentis padeda kovoti su nematodais. Po kelis daigus pasodinkite prie pomidorų, braškių, rožių, baklažanų. Serenčių šaknų išskiriamos medžiagos saugo dirvą nuo grybinių ligų (ypač fuzarozės puolamiems augalams). Rudenį peržydėjusius serenčius užkaskite į žemę. Serenčių kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus (pvz.: baltasparnius).

Kiek atsimenu pas bobutę daržas būdavo apsodintas serenčiais.

Vabaliukai paukščių, augalų, savų pirštų pagalba dar suvaldomi. Įdomu, kaip galima apsisaugoti nuo grybinių ligų? Ar tame ekologiško rožyno seminare nebuvo užsiminta? Maniškių dėmėtumas dar nepuola, bet aš tik kelias turiu. O jei nuo keleto kaimyno rožių ,,peršoks"? Dabar saugausi genėdama ir nepalikdama prieš dengimą lapų. Kaip vaismedžius saugo nuo vėžio, juos genėdami, kad vėjas vėdintų. Žmonių pavyzdžiu, kaip sakė vienas garsus dermatologas - visi turim ,,grybų", bet koks nors dermatitas suveša nusilpus imuninei sistemai (persakiau savais žodžiais).
Vieno pažįstamo beveik visos rožes praeitą vasarą sirgo. Jam botanikos sode pasakė, kad kaltos netoliese augančios senos vėžiuotos obelys, nes tos pačios erškėtinių giminės. Bet mūsų rajone taip pat vien nukaršę sergančios obelys, o mano rožės neserga (jei neskaičiuoti vienos rožės pernai su miltlige, dėl kurios pati kalta, nes tręšiau mėšlu). Mačiau, kad tas pažįstamas praeitą žiemą neuždengė rožių. Tai mano versija, kad kaltas nerūpestingumas - rožės nusilpo.

Dausa, tu teisi . Kai augalai (kad ir rožės) sveiki, juos mažiau puola įvairios ligos. Tad, pirmiausia reikia gerai prižiūrėti augalus, o tada ir ligų bus mažiau. Bet negi senas obelis pjausi vien todėl, kad jos senos. Juk obuolių dar gausiai veda.

Pjauti nebūtina, bet reikia pastoviai ir obelis prižiūrėti. Negenimose greit vėžys apsigyvena ir kitokie baubai, o nuo jų ir aplinkiniai augalai kenčia. Mano vyras nuolat išpjauna taip, kad paukštis praskristų nesuglaudęs sparnų, tik vis neišsiaiškinu, kokiems paukščiams jis gerinasi. Spėju, kad ne gandrams, jie po medžius nenardo, bet varnos galėtų atskristi patupėti.
Nuo miltligės saugausi nesodindama jai imlių gėlių. Mūsų kiemas gana drėgnas, tai antroje vasaros pusėje dažnai augalai ,,apsipūkuoja". Seniau sodindavau tai petunijas, tai svyrančias verbenas, tai kvepiantį tabaką...visos jos apsirgdavo. Dabar jų nebeperku, tai ir kiti augalai sveikesni. Aišku, sporas iš toli gali vėjas atnešti, bet jų bus mažiau.

Dausa rašė:Seniau sodindavau tai petunijas, tai svyrančias verbenas, tai kvepiantį tabaką...visos jos apsirgdavo. Dabar jų nebeperku, tai ir kiti augalai sveikesni. Aišku, sporas iš toli gali vėjas atnešti, bet jų bus mažiau.

aha, mes dėl šios priežasties atsisakėm flioksų. „Beveik“ atsisakėm, šįmet gal suvisam...
Gal ta pačia proga kas pasakytų, iš patirties, ar nėra pilnaviduriai sinavadai miltligei imlūs?