Su Rūta pasitarėm, kad visai ne pro šalį būtų pasikelti informaciją apie rožių tręšimą iš labai vertingo pranešimo, kurį per praėjusiųjų metų pavasarinį LRD organizuotą seminarą mums skaitė Mindaugas Ryla (Sibirkos rožynas). Pagalvojom, gal ir kitiems rožininkams bus naudinga ši informacija. Nuoširdžiai dėkojame Mindaugui už pasidalytas žinias ir patirtį. Surašiau santrauką to, ką jis pasakojo, pagal savo ir Rūtos konspektus. Aišku, čia anaiptol ne viskas, bet tikimės, kad bent jau esminė informacija. Be to, greitai rašant galėjo kas nors ir ne taip pasirašyti,
ar ką ne taip suprasti, todėl gali būti netikslumų. Labai tikimės, kad kiti dalyviai pastebėję netikslumus pataisys.
Rožių tręšimas
Tręšiant rožes, geriau trąšų per mažai negu per daug. Pertręštos rožės gali daugiau sirgti arba net žūti. Skirtingų rožių trąšų poreikis nevienodas – pakartotinai žydinčioms rožėms reikia daugiau trąšų.
Mineralinės trąšos
Jei rožės auginamos dirbamojoje dirvoje, jas reikia tręšti. Rožės auginant natūralioje dirvoje – nereikia. Kai auginami kultūriniai augalai, reikia tręšti papildomai. Kultūriniai augalai sugeba pasisavinti tik pusę medžiagų.
Trys reikalingiausi elementai – anglis, vanduo, deguonis. Kiti trys – azotas, fosforas, kalis.
Azotas (N)
Augalai pasisavina tik ištirpusį azotą. Nitratinis azotas labai greitai juda. Labiausiai juda su vandeniu. Po kiekvieno gausaus lietaus jis išplaunamas. Natūralaus azoto (iš pūvančių augalų, gyvūnų ir t. t.) susidaro nepakankamai. Augalai beveik niekada jo negauna pakankamai, todėl jie prisitaikę pasisavinti daug šio elemento.
Jei per daug azoto, rožės augina daug tamsiai žalios spalvos lapų, bet negausiai žydi arba nežydi. Lapai ir jauni ūgliai vandeningi. Azotu pertreštos rožės neatsparios šalčiams, be to, tuomet jos sunkiai pasisavina kitas medžiagas. Geriau tręšti dažniau, bet mažesnėmis dozėmis.
Kiti elementai daug stabilesni. Galima įterpti vieną kartą sezono pradžioje ar iš rudenio.
Fosforas (P)
Fosforas stimuliuoja šaknų augimą, padidina gyvybingumą. Svarbus žiedams. 6,5–6,8 – tinkamiausias ph (trąšų druskos geriausiai tirpsta neutraliame dirvožemyje). Dirvožemyje P juda labai lėtai, reaguodamas su molio dalelėmis. Sunkiose dirvose jis juda ypač lėtai. Todėl jis retai išplaunamas, nors jis ir neina labai giliai. Kai šaknys yra giliai (molio dirvose), jų gali nepasiekti fosforas. Tuomet rožėms gali jo trūkti. Trūkumo požymiai: lapai sidabriškai pilko, balkšvo atspalvio, žiedai neišsivysto. Tam, kad trąšos pasiektų šaknis, yra rekomenduojama šaknų zonoje (maždaug iki 0,4-0,5 m gylio) įkalti kuolą. Fosforo trąšas ištirpinti dideliame kiekyje vandens ir į tą ertmę pilti vandenį su ištirpintomis trąšomis.
Pertrešus fosforu, rožės gali žūti. Fosforu užtenka tręšti 1 kartą per sezoną. Geriausia tręšti rudenį, kai prasideda lietūs. Arba labai ankstyvą pavasarį, kai dar yra daug drėgmės (vos nutirpus sniegui).
Kalis (K)
Kalis būna kalio oksido pavidalu. Kai kalio trūksta, jauni labai būna netipiškos bronzinės spalvos. Kartais tai sunku pastebėti, nes dabar yra nemažai rožių veislių, kurių lapai natūraliai yra bronzinės spalvos.
Tai - „statybinis“ elementas. Skatina medienos brendimą. Stiebus skatina medėti, todėl stiebai būna atsparesni šalčiams. Padidina augalų atsparumą ligoms. Jis judresnis už P, nėra lengvai išplaunamas. Jo reikia daug daugiau.
Kiti reikalingi elementai – kalcis, magnis, siera.
Kalcis būtinas augalų ląstelių sienelėms. Padeda sulaikyti kitas trąšas, padidina dirvos derlingumą. Lietuvoje dirvoje dažniausiai natūraliai pakanka kalcio, nebent dirva labai smėlinga arba rūgšti. Jei kalcio gėlyne trūksta, reikia įdėmiai skaityti trąšų pakuotes, nes jo yra mažai kur dedama.
Organinės trąšos
Organinės trąšos gali būti kompostas, mėšlas, augalų „išrūgos“, dumbliai ir pan.
Ar augalui svarbu, iš kur jis gauna trąšų? Ir taip, ir ne. Elementus jie gali įsisavinti tik tam tikruose junginiuose. Labiausiai įsisavinamas nitratinis azotas (pvz., salietra).
Organinėse trąšose elementų kiekis daug mažesnis negu neorganinėse. Tačiau organinės trąšos vis tiek yra reikalingos. Jos labai stimuliuoja dirvožemio mikroorganizmų veiklą.
Net ir skinamų rožių pramonėje tręšiama organinėmis trąšomis. Jos į augalus patenka labai pamažu – gali įsisavinti tik per penkerius metus.
Tačiau organinių trąšų reikia daug daugiau, jų gali būti sunku gauti. Didžiuosiuose gyvulių ūkiuose naudojami antibiotikai, dėl kurių jos gali net nepūti.
Organinėmis trąšomis reikia tręšti bent kartą per metus – mulčiuojant arba vietoj durpių prieš žiemą.
Gyvosios trąšos – tai gyvi mikroorganizmai, azotą fiksuojančios bakterijos, grybai.
Mikroorganizmai labai padidina atsparumą ligoms. Šalia taip pat naudojamos mineralinės trąšos. Mikroorganizmai nepatręšia dirvos, bet greičiau „atlaisvina“ trąšas.
Mikroorganizmai gali būti parduodami skysta forma (tuomet jie turi būti labai greitai sunaudojami) ir milteliais (miegantys, patogiau, nes nereikia taip greitai sunaudoti).
Sintetinės trąšos
Sintetinės trąšos – labai tirpios, veikia labai greitai, bet nieko neduoda dirvožemiui. Per daug jomis tręšti pavojinga. Sintetinės trąšos efektyvesnės pavasarį, kai dar šalta, mikroorganizmai neaktyvūs (dar miega, neatsilaisvinę iš mėšlo ir kitų elementų).
Tręšimas per lapus
Rožes galima tręšti ne tik per šaknis, bet ir per lapus (tai nuo 8 iki 20 kartų efektyviau nei per šaknis). Tačiau per lapus augalai nesugeba pasisavinti druskų. Turi būti naudojamos specialios trąšos, skirtos tręšti per lapus. Reikalinga 2-4 kartų mažesnė koncentracija nei tręšiant per šaknis – ne daugiau kaip 0,5 g trąšų / 1 litrui vandens.
Kai kurių rožių per lapus tręšti negalima. Tai – senovinės rožės ir jų hibridai (gallicos, albos ir pan.), raukšlėtalapiai erškėčiai. Tačiau, pavyzdžiui, angliškos rožės labai teigiamai reaguoja į tręšimą per lapus. Apskritai tai gana rizikingas būdas, ir geriau naudoti tik tada, kai esi tikras, kad jis nepakenks.
Jokiu būdų negalima purkšti rožių esant karštam orui (25 laipsniams šilumos ir daugiau, šviečiant saulei).
Dirvožemio ph ir trąšų poveikis
Kai kurios medžiagos gali būti neprieinamos rožėms, jei dirva per daug kalkinga ar rūgšti (reikia pasimatuoti savo dirvožemio ph, rožėms tinkamas 6-7 ph rūgštingumas). Matavimui galima naudoti ph matuoklius arba nuvežti pamatuoti laboratorijoje.
Jei dirvožemis rūgštus, reikia nušarminti – tam padeda kalkės, kreida, kaulamilčiai, jie didina ph, o labai šarminiam dirvožemiui reikalingi sulfatai, siera – jie mažina dirvos ph.
Ph gerai stabilizuoja organika – t. y. kompostas. Dauguma jų neutralūs arba šarminiai.
Kokios trąšos ir kiek jų reikia?
Ant pakuotės būna nurodytas elementų kiekis. Pavyzdžiui, N:P:K 14:11:25. Tai reiškia, 100 g trąšų yra 14 g gryno azoto (N), 11 g fosforo (P) ir 25 g kalio (K).
Tačiau reikia būti budriems. Ant skystų trąšų pakuočių kartais rodomi gramai litre (tai yra kiekiai bus 10 kartų mažesni).
Pirmais metais rožių tręšti nereikia.
Persodinus rožę, ją tręšti silpnai. Persodinti galima rožes pavasarį, kol dar nepradėjo sprogti pumpurai. Tačiau geriausia persodinti rudenį.
Molingoje dirvoje gali būti naudojamas daug mažesnis trąšų kiekis nei, tarkim, smėlingoje (nes nėra dalelių, kurios sulaikytų trąšas). Pavyzdžiui, molingoje dirvoje per metus trąšų kiekis neturi viršyti šių skaičių: N – 10 g/m2, P – 2,5 g/m2, K – 10 g/m2. Smėlingoje dirvoje norma bus 1,5 karto didesnė.
Svarbiausias elementas yra azotas, svarbu, kad jo rožės gautų pakankamai. Kalis ir fosforas nėra tokie svarbūs. Bet taip pat labai svarbu nepertręšti – 20 g/m2 azoto jau per daug, net ir 15 g/m2 yra pakankamai daug. Pertręšus rožės tampa neatsparios ligoms.
P ir K elementais tręšiama ankstyvą pavasarį (vos nutirpus sniegui) arba rudenį kartu su kompleksinėmis trąšomis. Senovines ir kitas rožes, kurios žydi ant pernykštės medienos, geriau tręšti rudenį, tai labai svarbu. Pakartotinai žydinčioms rožėms nėra jokio skirtumo, tręšiama rudenį ar pavasarį.
Pelenuose yra daug kalio. Tačiau jie yra labai stipriai šarminantys, ir jeigu jais smarkiai patręšime dirvą, tai užblokuos fosforo įsisavinimą.
Didžiąją dalį N augalai turi gauti gegužės pradžioje ir papildomai pirmoje vasaros pusėje, kai kraunami pumpurai.
Azotinės trąšos gali išgaruoti (jei trūksta vandens), todėl nerekomenduojama barstyti, kai sausa, granulėms reikalingas vanduo. Reikia arba įterpti į žemę, arba patręšus palaistyti, arba tręšti vos nulijus (nes jos labai greitai išplaunamos). Nuo rugpjūčio mėn. azotu tręšti neberekomenduojama.
Nėra būtina naudoti trąšas, skirtas specialiai skirtas rožėms. Tačiau tai patogu tiems, kurie nenori skaičiuoti proporcijų.
Efektyviausias mineralinių trąšų įsisavinimo būdas – ištirpinus jas vandenyje. Tačiau tai reikalauja daug darbo. Granules reikia kuo greičiau įterpti į dirvą, būdamos paviršiuje jos neduoda jokios naudos.