Rožių tręšimas

Sodinimas, genėjimas, tręšimas, įrankiai.

Moderatorius: DaliaRaimonda

Skelbti atsakymą
Vartotojo avataras
LoretaA
Pranešimai: 6064
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 06:48
Miestas: Jonava/Siesikai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė LoretaA » 21 Spa 2014 05:13

O kodėl netręši, juk pavasarį Mindaugo paskaitą apie tręšimą išklausei? Duok šaknim maisto, nenueis į lapus, nes azoto rudeninės trąšos neturi arba beveik neturi, maksimaliai iki 5 punktų iš 100. Ir jeigu pameni, labai lėtai lenda į žemę. Aš per lietų pabarsčiau, tikiuosi iki pavasario nueis kur reikia. Dažniausiai pavasarį ir lietaus trūksta - pabarsčius rudenines trąšas efektas gali būti nulinis (aš taip supratau).

Vartotojo avataras
Rūta
Pranešimai: 2983
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 08:27
Miestas: Vilnius – Kaunas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Rūta » 21 Spa 2014 07:02

Pritariu Loretai, kad nevėlu dar rudeninėm tręšti, kaliui ir fosforui reikia laiko. Man patinka „Balticagro“ rudeninės trąšos, jose visai nėra azoto, tik jos brangokos. Todėl šiais metais tiesiog atskirai pirkom kalio ir fosforo trąšas ir atitinkamu santykiu jas maišėm.

Vartotojo avataras
Lina
Pranešimai: 92
Užsiregistravo: 28 Gru 2011 17:38
Miestas: Vilnius–Kaunas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Lina » 18 Kov 2015 14:20

Su Rūta pasitarėm, kad visai ne pro šalį būtų pasikelti informaciją apie rožių tręšimą iš labai vertingo pranešimo, kurį per praėjusiųjų metų pavasarinį LRD organizuotą seminarą mums skaitė Mindaugas Ryla (Sibirkos rožynas). Pagalvojom, gal ir kitiems rožininkams bus naudinga ši informacija. Nuoširdžiai dėkojame Mindaugui už pasidalytas žinias ir patirtį. Surašiau santrauką to, ką jis pasakojo, pagal savo ir Rūtos konspektus. Aišku, čia anaiptol ne viskas, bet tikimės, kad bent jau esminė informacija. Be to, greitai rašant galėjo kas nors ir ne taip pasirašyti, :$ ar ką ne taip suprasti, todėl gali būti netikslumų. Labai tikimės, kad kiti dalyviai pastebėję netikslumus pataisys. :)

Rožių tręšimas

Tręšiant rožes, geriau trąšų per mažai negu per daug. Pertręštos rožės gali daugiau sirgti arba net žūti. Skirtingų rožių trąšų poreikis nevienodas – pakartotinai žydinčioms rožėms reikia daugiau trąšų.

Mineralinės trąšos

Jei rožės auginamos dirbamojoje dirvoje, jas reikia tręšti. Rožės auginant natūralioje dirvoje – nereikia. Kai auginami kultūriniai augalai, reikia tręšti papildomai. Kultūriniai augalai sugeba pasisavinti tik pusę medžiagų.

Trys reikalingiausi elementai – anglis, vanduo, deguonis. Kiti trys – azotas, fosforas, kalis.

Azotas (N)
Augalai pasisavina tik ištirpusį azotą. Nitratinis azotas labai greitai juda. Labiausiai juda su vandeniu. Po kiekvieno gausaus lietaus jis išplaunamas. Natūralaus azoto (iš pūvančių augalų, gyvūnų ir t. t.) susidaro nepakankamai. Augalai beveik niekada jo negauna pakankamai, todėl jie prisitaikę pasisavinti daug šio elemento.

Jei per daug azoto, rožės augina daug tamsiai žalios spalvos lapų, bet negausiai žydi arba nežydi. Lapai ir jauni ūgliai vandeningi. Azotu pertreštos rožės neatsparios šalčiams, be to, tuomet jos sunkiai pasisavina kitas medžiagas. Geriau tręšti dažniau, bet mažesnėmis dozėmis.

Kiti elementai daug stabilesni. Galima įterpti vieną kartą sezono pradžioje ar iš rudenio.

Fosforas (P)
Fosforas stimuliuoja šaknų augimą, padidina gyvybingumą. Svarbus žiedams. 6,5–6,8 – tinkamiausias ph (trąšų druskos geriausiai tirpsta neutraliame dirvožemyje). Dirvožemyje P juda labai lėtai, reaguodamas su molio dalelėmis. Sunkiose dirvose jis juda ypač lėtai. Todėl jis retai išplaunamas, nors jis ir neina labai giliai. Kai šaknys yra giliai (molio dirvose), jų gali nepasiekti fosforas. Tuomet rožėms gali jo trūkti. Trūkumo požymiai: lapai sidabriškai pilko, balkšvo atspalvio, žiedai neišsivysto. Tam, kad trąšos pasiektų šaknis, yra rekomenduojama šaknų zonoje (maždaug iki 0,4-0,5 m gylio) įkalti kuolą. Fosforo trąšas ištirpinti dideliame kiekyje vandens ir į tą ertmę pilti vandenį su ištirpintomis trąšomis.
Pertrešus fosforu, rožės gali žūti. Fosforu užtenka tręšti 1 kartą per sezoną. Geriausia tręšti rudenį, kai prasideda lietūs. Arba labai ankstyvą pavasarį, kai dar yra daug drėgmės (vos nutirpus sniegui).

Kalis (K)
Kalis būna kalio oksido pavidalu. Kai kalio trūksta, jauni labai būna netipiškos bronzinės spalvos. Kartais tai sunku pastebėti, nes dabar yra nemažai rožių veislių, kurių lapai natūraliai yra bronzinės spalvos.
Tai - „statybinis“ elementas. Skatina medienos brendimą. Stiebus skatina medėti, todėl stiebai būna atsparesni šalčiams. Padidina augalų atsparumą ligoms. Jis judresnis už P, nėra lengvai išplaunamas. Jo reikia daug daugiau.

Kiti reikalingi elementai – kalcis, magnis, siera.

Kalcis būtinas augalų ląstelių sienelėms. Padeda sulaikyti kitas trąšas, padidina dirvos derlingumą. Lietuvoje dirvoje dažniausiai natūraliai pakanka kalcio, nebent dirva labai smėlinga arba rūgšti. Jei kalcio gėlyne trūksta, reikia įdėmiai skaityti trąšų pakuotes, nes jo yra mažai kur dedama.

Organinės trąšos

Organinės trąšos gali būti kompostas, mėšlas, augalų „išrūgos“, dumbliai ir pan.

Ar augalui svarbu, iš kur jis gauna trąšų? Ir taip, ir ne. Elementus jie gali įsisavinti tik tam tikruose junginiuose. Labiausiai įsisavinamas nitratinis azotas (pvz., salietra).
Organinėse trąšose elementų kiekis daug mažesnis negu neorganinėse. Tačiau organinės trąšos vis tiek yra reikalingos. Jos labai stimuliuoja dirvožemio mikroorganizmų veiklą.
Net ir skinamų rožių pramonėje tręšiama organinėmis trąšomis. Jos į augalus patenka labai pamažu – gali įsisavinti tik per penkerius metus.
Tačiau organinių trąšų reikia daug daugiau, jų gali būti sunku gauti. Didžiuosiuose gyvulių ūkiuose naudojami antibiotikai, dėl kurių jos gali net nepūti.

Organinėmis trąšomis reikia tręšti bent kartą per metus – mulčiuojant arba vietoj durpių prieš žiemą.

Gyvosios trąšos – tai gyvi mikroorganizmai, azotą fiksuojančios bakterijos, grybai.

Mikroorganizmai labai padidina atsparumą ligoms. Šalia taip pat naudojamos mineralinės trąšos. Mikroorganizmai nepatręšia dirvos, bet greičiau „atlaisvina“ trąšas.

Mikroorganizmai gali būti parduodami skysta forma (tuomet jie turi būti labai greitai sunaudojami) ir milteliais (miegantys, patogiau, nes nereikia taip greitai sunaudoti).

Sintetinės trąšos

Sintetinės trąšos – labai tirpios, veikia labai greitai, bet nieko neduoda dirvožemiui. Per daug jomis tręšti pavojinga. Sintetinės trąšos efektyvesnės pavasarį, kai dar šalta, mikroorganizmai neaktyvūs (dar miega, neatsilaisvinę iš mėšlo ir kitų elementų).


Tręšimas per lapus

Rožes galima tręšti ne tik per šaknis, bet ir per lapus (tai nuo 8 iki 20 kartų efektyviau nei per šaknis). Tačiau per lapus augalai nesugeba pasisavinti druskų. Turi būti naudojamos specialios trąšos, skirtos tręšti per lapus. Reikalinga 2-4 kartų mažesnė koncentracija nei tręšiant per šaknis – ne daugiau kaip 0,5 g trąšų / 1 litrui vandens.

Kai kurių rožių per lapus tręšti negalima. Tai – senovinės rožės ir jų hibridai (gallicos, albos ir pan.), raukšlėtalapiai erškėčiai. Tačiau, pavyzdžiui, angliškos rožės labai teigiamai reaguoja į tręšimą per lapus. Apskritai tai gana rizikingas būdas, ir geriau naudoti tik tada, kai esi tikras, kad jis nepakenks.

Jokiu būdų negalima purkšti rožių esant karštam orui (25 laipsniams šilumos ir daugiau, šviečiant saulei).

Dirvožemio ph ir trąšų poveikis

Kai kurios medžiagos gali būti neprieinamos rožėms, jei dirva per daug kalkinga ar rūgšti (reikia pasimatuoti savo dirvožemio ph, rožėms tinkamas 6-7 ph rūgštingumas). Matavimui galima naudoti ph matuoklius arba nuvežti pamatuoti laboratorijoje.

Jei dirvožemis rūgštus, reikia nušarminti – tam padeda kalkės, kreida, kaulamilčiai, jie didina ph, o labai šarminiam dirvožemiui reikalingi sulfatai, siera – jie mažina dirvos ph.
Ph gerai stabilizuoja organika – t. y. kompostas. Dauguma jų neutralūs arba šarminiai.

Kokios trąšos ir kiek jų reikia?

Ant pakuotės būna nurodytas elementų kiekis. Pavyzdžiui, N:P:K 14:11:25. Tai reiškia, 100 g trąšų yra 14 g gryno azoto (N), 11 g fosforo (P) ir 25 g kalio (K).
Tačiau reikia būti budriems. Ant skystų trąšų pakuočių kartais rodomi gramai litre (tai yra kiekiai bus 10 kartų mažesni).

Pirmais metais rožių tręšti nereikia.
Persodinus rožę, ją tręšti silpnai. Persodinti galima rožes pavasarį, kol dar nepradėjo sprogti pumpurai. Tačiau geriausia persodinti rudenį.

Molingoje dirvoje gali būti naudojamas daug mažesnis trąšų kiekis nei, tarkim, smėlingoje (nes nėra dalelių, kurios sulaikytų trąšas). Pavyzdžiui, molingoje dirvoje per metus trąšų kiekis neturi viršyti šių skaičių: N – 10 g/m2, P – 2,5 g/m2, K – 10 g/m2. Smėlingoje dirvoje norma bus 1,5 karto didesnė.

Svarbiausias elementas yra azotas, svarbu, kad jo rožės gautų pakankamai. Kalis ir fosforas nėra tokie svarbūs. Bet taip pat labai svarbu nepertręšti – 20 g/m2 azoto jau per daug, net ir 15 g/m2 yra pakankamai daug. Pertręšus rožės tampa neatsparios ligoms.

P ir K elementais tręšiama ankstyvą pavasarį (vos nutirpus sniegui) arba rudenį kartu su kompleksinėmis trąšomis. Senovines ir kitas rožes, kurios žydi ant pernykštės medienos, geriau tręšti rudenį, tai labai svarbu. Pakartotinai žydinčioms rožėms nėra jokio skirtumo, tręšiama rudenį ar pavasarį.
Pelenuose yra daug kalio. Tačiau jie yra labai stipriai šarminantys, ir jeigu jais smarkiai patręšime dirvą, tai užblokuos fosforo įsisavinimą.
Didžiąją dalį N augalai turi gauti gegužės pradžioje ir papildomai pirmoje vasaros pusėje, kai kraunami pumpurai.

Azotinės trąšos gali išgaruoti (jei trūksta vandens), todėl nerekomenduojama barstyti, kai sausa, granulėms reikalingas vanduo. Reikia arba įterpti į žemę, arba patręšus palaistyti, arba tręšti vos nulijus (nes jos labai greitai išplaunamos). Nuo rugpjūčio mėn. azotu tręšti neberekomenduojama.

Nėra būtina naudoti trąšas, skirtas specialiai skirtas rožėms. Tačiau tai patogu tiems, kurie nenori skaičiuoti proporcijų.

Efektyviausias mineralinių trąšų įsisavinimo būdas – ištirpinus jas vandenyje. Tačiau tai reikalauja daug darbo. Granules reikia kuo greičiau įterpti į dirvą, būdamos paviršiuje jos neduoda jokios naudos.

Vartotojo avataras
Jūratė
Pranešimai: 3902
Užsiregistravo: 11 Rgs 2010 20:07
Miestas: Vilniaus raj.

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Jūratė » 18 Kov 2015 16:07

Labai ačiū, Linute ir Rūta! :* :* :*

Vartotojo avataras
Janina
Pranešimai: 156
Užsiregistravo: 22 Bir 2014 10:38
Miestas: Joniškis

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Janina » 19 Kov 2015 06:54

Įdomi ir naudinga informacija. Ačiū. Noriu paklausti, kodėl negalima tręšti per lapus senovinių rožių. O augaliniais preparatais galima? (flower)

b.kite
Pranešimai: 85
Užsiregistravo: 05 Kov 2014 08:49

Re: Rožių tręšimas

Standartinė b.kite » 19 Kov 2015 07:08

ačiū labiausiai, tikrai pasinaudosim patarimais

Vartotojo avataras
LoretaA
Pranešimai: 6064
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 06:48
Miestas: Jonava/Siesikai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė LoretaA » 19 Kov 2015 08:10

Janina rašė:Įdomi ir naudinga informacija. Ačiū. Noriu paklausti, kodėl negalima tręšti per lapus senovinių rožių. O augaliniais preparatais galima? (flower)
Kaip sakė pats Sibirkos rožyno savininkas, niekas nenustatė, bet jo versija, kadangi lapai raukšlėti, o ne glotnus, purškalas neįsiskverbia į lapų vidų, o lieka raukšlėse ir todėl šioms rožėms nepatinka nei purškiamos trąšos, nei fungicidai ir insekticidai. Ypač purškimo nemėgsta raukšlėtalapiai erškėčiai.

Alinda
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 10 Geg 2013 11:47

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Alinda » 19 Kov 2015 10:25

Jei senovinėms rožėms nepatinka būti purškiamom fungicidais ar kt. ,ar tai reiškia kad jų ir nreikia purkšti nei nuo grybelio,nei nuo kenkėjų? |(

Vartotojo avataras
LoretaA
Pranešimai: 6064
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 06:48
Miestas: Jonava/Siesikai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė LoretaA » 19 Kov 2015 11:23

Ne visoms senovinėms. Prancūzinės tikrai išgyvens be chemijos, o kitos ... klausimas. Paprastai prancūzines purškiu kol dar neišsivinioję lapai, o kitas purškių taip kaip man reikia per daug nesigilindama.

Vartotojo avataras
Janina
Pranešimai: 156
Užsiregistravo: 22 Bir 2014 10:38
Miestas: Joniškis

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Janina » 20 Kov 2015 06:16

Ačiū Loretai už paguodą. Visada darydavau " purškių taip kaip man reikia per daug nesigilindama". (flower)

Vartotojo avataras
Rūta
Pranešimai: 2983
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 08:27
Miestas: Vilnius – Kaunas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Rūta » 20 Kov 2015 10:03

Purškiu ir senovines, ir net raukšlėtalapių erškėčių hibridus fungicidais (nors teoriškai ir žinau šią taisyklę, kad negalima).
Ir kol kas nieko blogo nesu pastebėjusi.

Loreta, o kokia priemone taip anksti purški, kol lapai dar neišsivynioję? „Canditu“ ar kuo kitu?

Vartotojo avataras
LoretaA
Pranešimai: 6064
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 06:48
Miestas: Jonava/Siesikai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė LoretaA » 20 Kov 2015 10:12

Variu ar kokia nors kita priemone su variu.

Vartotojo avataras
Rūta
Pranešimai: 2983
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 08:27
Miestas: Vilnius – Kaunas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Rūta » 20 Kov 2015 16:56

Aišku, ačiū. Tai ir pagalvojau, kad „Canditu“ kaip ir per anksti būtų. Pas mane purškimas variu būna rudenį, tai pavasarį nekartoju.

Vartotojo avataras
Aistė
Pranešimai: 703
Užsiregistravo: 25 Rgs 2010 12:48
Miestas: Vilniaus rajonas-Molėtų rajonas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Aistė » 26 Kov 2015 09:43

Reikia patarimo. Kiekvienai metais tręšiu paprastom trąšom, ar granulėm ar milteliai, ar mėšlu, bet šiemet sugalvojau, kad reikia patręšti vandenyje tirpiomis trąšomis. Kiek pamenu tai Rūta tu berods tręši tirpiomis. Gal dar kas tręšiat? Būčiau dėkinga, jeigu parašytumėt kokiomis konkrečiomis trčšomis.Berods ten kažkoks mandras kokteiliukas pas Rūta buvo :) (sun)

Vartotojo avataras
Aivė
Pranešimai: 397
Užsiregistravo: 23 Rgs 2010 06:49

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Aivė » 26 Kov 2015 10:25

Berods firminis kokteilis toks: Humistar+Rutter+Aton (Baltic agro) po 1 šaukštą į kibirą .
Nebent Rūta ji patobulino :)

Vartotojo avataras
LoretaA
Pranešimai: 6064
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 06:48
Miestas: Jonava/Siesikai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė LoretaA » 26 Kov 2015 12:00

Rūtos kokteilyje vietoje Aton - Delfanas.

Vartotojo avataras
Esmiralda
Pranešimai: 1550
Užsiregistravo: 11 Bir 2013 13:51

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Esmiralda » 26 Kov 2015 13:13

Taip, ir aš pernai tuo kokteiliuku laisčiau, ir šiemet tą patį darysiu. Ypač gerai, nes drėgmės trūkumas jau nuo pavasario. Humistar+Rutter+Delfan po 1 šaukštą kibirui vandens. Nepigiai gaunasi, geriausia pirkti didesnėse 1L arba 5L talpose Baltic Agro sandėly už Regitros. Jų telefonas 8-5-2640128

Vartotojo avataras
Aistė
Pranešimai: 703
Užsiregistravo: 25 Rgs 2010 12:48
Miestas: Vilniaus rajonas-Molėtų rajonas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Aistė » 26 Kov 2015 18:37

(flower) (flower) (flower) aciu, bandysim skambintis (sun) (sun)

Vartotojo avataras
Rūta
Pranešimai: 2983
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 08:27
Miestas: Vilnius – Kaunas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Rūta » 27 Kov 2015 07:25

Taip, teisybė, mano kokteiliukas toks: „Rutter AA“, „Humistar“ ir „Delfan Plus“ – maždaug po šaukštą kibirui (galima ir kiek mažiau). Kiekvienai rožei po kibirą pas mane tenka. Taigi trąšų ir vandens išeiga didelė, tai jei rožių daugiau, geriau pirkti 5 litrų trąšų talpas. Tik „Delfan Plus“ būna po litrą. Parduotuvėse mačiau ir nedidelėm pakuotėm (regis, po 200 g) Delfano ir Humistaro, bet Ruterio neteko matyti. Dideles talpas nepalyginamai labiau apsimoka pirkti – dėl kainos :)

Šis mūsų tręšimas pats ankstyvasis, vėliau, kai vegetacija įsibėgėja ir rožės jau būna su lapukais, jos dar gauna mineralinių granuliuotų pavasarinių trąšų. Šis tirpių trąšų mišinys, kaip sakoma, sėkmingam startui.

Beje, tuo mišinuku daug ką tręšiam sodyboj, ne tik rožes, bet ir daugiamečius, krūmelius ir t. t.

Alinda
Pranešimai: 217
Užsiregistravo: 10 Geg 2013 11:47

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Alinda » 30 Kov 2015 10:14

Praėjusią savaitę patręšiau dalį dalį rožių -jau tikriausiai būsiu nesamonę padariusi (:|

Vartotojo avataras
Rūta
Pranešimai: 2983
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 08:27
Miestas: Vilnius – Kaunas

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Rūta » 30 Kov 2015 12:09

Na tikrai taip nesakyčiau – žiūrint kuo tręšėt. Salietra, pvz., dar ant sniego siūloma barstyti. Aš pati laikausi principo. kurį kažkada Mindaugas išsakė: kol neprasidėjo rožių vegetacija – t. y. jos nepradėjo lapoti – mineralinės trąšos tik uždruskina dirvą, o rožėms naudos neduoda. Būtent dėl to ir ėmiau „išradinėti“ tuos kokteilių mišinius, nes gal ten ne vien mineralinės trąšos, o ir kitokios greitai įsisavinamos medžiagos. Gal tai tik mano įsitikinimas, nežinau.
Pati dar tuo trąšų mišinuku savo rožių nelaisčiau, dar jas prilaikau, neskatinu – ir tai darau būtent dėl orų. Jei būtų jau šiltas pavasaris ir šalnos ant nosies nekabėtų, vos nugenėjusi laistyčiau mišiniu.

Egidija
Pranešimai: 300
Užsiregistravo: 12 Bir 2015 04:12
Miestas: Kaišiadorių r.

Re: Vasara rožyne

Standartinė Egidija » 16 Bir 2015 20:02

Sveiki,rasau labai nedrasiai,nes noriu paklausti,kada suprasti ar gal jau pertresei roze? Cia pirmoji prazydusioji,lapai tokie dideli,gal per daug trasu?

Egidija
Pranešimai: 300
Užsiregistravo: 12 Bir 2015 04:12
Miestas: Kaišiadorių r.

Re: Vasara rožyne

Standartinė Egidija » 16 Bir 2015 20:16

tresiau karves meslu is rudens,tada balandzio pabaigoje sauja bulviu trasu barsciau,arklio isrugomis palaisciau du kartus, ,dar Candit trasu sauja beriau pries tris savaites ir kalio fosforu istirpintomis paliejau...oi...jau gal siemet ju uzteks (:|

Vartotojo avataras
LoretaA
Pranešimai: 6064
Užsiregistravo: 13 Rgs 2010 06:48
Miestas: Jonava/Siesikai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė LoretaA » 17 Bir 2015 07:20

Perkėliau, Egidija, Jūsų postus prie tręšimo.
Gal Jus dėjote nuotrauką, kurioje matosi tie dideli lapai? Dideli lapai, jeigu jie sveiki, ne bėda :) Trąšų šiam sezonui kaip ir pakaktų, gal tik reikėjo jas truputį rečiau išmėtyti. Įprastai, dar šiek tiek tręšiame rožes po pirmojo žydėjimo su trąšomis, kuriose mažas azoto kiekis.

Vartotojo avataras
Regina
Pranešimai: 4185
Užsiregistravo: 14 Rgs 2010 19:43
Miestas: Vilnius/Dubingiai

Re: Rožių tręšimas

Standartinė Regina » 17 Bir 2015 08:31

Šitaip sočiai primaitinta kur gi neaugs :) O kokia tai rožė? Kai kurių lapai būna labai stambūs

Skelbti atsakymą

Grįžti į