Kai kas šios rožės spalvą apibūdina kaip seno aukso ar vario, ar abrikosinę. Man greičiau tai arbata su grietinėle, ypač kai rožė besiskleisdama šiek tiek išblunka. Skaitoma, kad tokios spalvos rožių nėra daug, ir "Valencia" viena iš geriausių ir švariausių šio atspalvio rožių. Labai didelis ir gražus pats žiedas (apie 14 cm.). Žiedlapiai sunkūs tarsi būtų iš aksomo, daugiau primenentis romantišką senovinį stilių. Daugybė didelių žiedlapių pražydę laikosi ilgai ir net bebaigiantis žydėti žiedas atrodo nuostabiai.
Lapų žalumas labai dera su žiedų spalva. Pats krūmo aukštis įvairiuose šaltiniuose nurodomas skirtingas (nuo 60cm. iki 120cm). Tačiau nors pas mane visos rožės senai peržengusios visas nurodomas aukščiausias ribas, ši vienintelė liko tikrai nedidelė. Tik apie 50cm., na kai žydi- truputį, žiedų dėka, "paaukštėja". Rusų puslapuose skaičiau, kad ši rožė puikiai pasirodo, atsiskleidžia tik trečiais metais po pasodinimo. Pas mane ji pasirodė iš kart savo gausiu žydėjimu , t.y. būdama 2m., bet jei dar paaugtų būtų nuostabu! Rožė atspari ligoms, gausiai ir ilgai žydi. Žiedai nebijo lietaus.
Rožė įvairiose parodose pelnė 6 apdovanojimus. Vienas iš jų Merit sertifikatas.
Na, bet aš čia kažkaip santūriai apie ją rašau
Prisipažinsiu- ši rožė mane pakerėjo. Pakerėjo savo žiedais, jų aksomu ir spalva, kvapu... ir iškart iškyla prisiminimai apie dvariškių drabužius... aksomo sukneles apkantuotas aukso juostomis... 
Kai Dalia man parodė savo rožes-sukosi galva,tačiau labiausiai ji žavėjosi ir rodė šią ir "Elina",ko ir aš labiausiai noriu nuo tos minutės,kai pamačiau 
Tikriausiai todėl, kad per daug apie jas jums "karksėjau" 
