'Madame Jules Gravereaux'
Parašytas: 15 Gru 2010 19:02
Išvesta Soupert & Notting, Liuksemburgas, 1900m.
Antrą kartą šį vakarą pradedu rašyti apie šią rožę. Pažiūrėjau kokius turiu šios rožės atvaizdus ir pagalvojau, kad būsiu ne tą pavadinimą nufotografavusi. Nusprendžiau visai nerašyti, bet atidžiu patyrinėjau nuotraukas ir manau, kad vis tik nesuklydau. Be to pradžioje ją prie AH priskyriau, nes taip R.Petrovičius ant etiketės parašė, kai tuo tarpu peržiūrėjusi turimą literatūrą ir HMF radau, kad vis tik ji arbatinė - tuo džiugiau, nežiūrint, kad pati rožė nelabai tinkama auginimui mūsų klimate. Nors iš vienos vasaros praleistos Lietuvoje gal ir ankstoka daryti išvadas, visokių vasarų buvo ir pas mus ir gal būt ateinati bus jai palankesnė, jeigu sėkmingai peržiemos. Radau, kad jos atsparumo šalčiui zona 5, bet aš tuo labai abejoju. Kai aš ją rudenį pasodinau į nuolatinę vietą iš vazono, ir pasitaikė kelios naktys kai temperatūra nukrito žemiau 0, jauni ūgliukai kaip mat negeibo ir aš juos nukirpau, kai tuo tarpų kitų rožių ir seni, ir jauni ūgliai į šalnas visai niekaip nesureagavo. Taigi lietūs jai nepatinka taip, kad pumpurai ne tik kad nesiskleidžia, bet tampa supuvusia koše. Pumpurus krauna praktiškai be pertraukos, bet tik nedidelė dalis jų tampa žiedais. Spalva jauno žiedo abrikosinė, viduriukas intensyvesnės persikinės spalvos. Vėliau žiedai išblunka iki labai šviesios abrikosinės. Žiedlapiai labai švelnūs. Kvapo neprisimenu, gal nebuvo noro uostyti apipuvusių žiedų Dėl antros nuotraukos man ir kilo abejonė - kas čia per gražuolė, bet paskui patyrinėjusi bendrą krūmelio vaizdą, radau, kad yra ir toks žiedas. Žiedai geriausių atveju atrodydavo kaip 3-čioje nuotraukoje, bet tik geriausiu atveju. Pirmieji žiedai, kurie turėjo skleistis birželio pabaigoje supuvo visi. Iš tikrųjų tai net nežinau kelinta čia žiedų kartą, nes praeidama puvėkus karts nuo karto surinkdavau. Faktas, kad tai pirmieji išsiskleidę žiedai, o nuotraukos tai rugpjūčio mėnesio
Antrą kartą šį vakarą pradedu rašyti apie šią rožę. Pažiūrėjau kokius turiu šios rožės atvaizdus ir pagalvojau, kad būsiu ne tą pavadinimą nufotografavusi. Nusprendžiau visai nerašyti, bet atidžiu patyrinėjau nuotraukas ir manau, kad vis tik nesuklydau. Be to pradžioje ją prie AH priskyriau, nes taip R.Petrovičius ant etiketės parašė, kai tuo tarpu peržiūrėjusi turimą literatūrą ir HMF radau, kad vis tik ji arbatinė - tuo džiugiau, nežiūrint, kad pati rožė nelabai tinkama auginimui mūsų klimate. Nors iš vienos vasaros praleistos Lietuvoje gal ir ankstoka daryti išvadas, visokių vasarų buvo ir pas mus ir gal būt ateinati bus jai palankesnė, jeigu sėkmingai peržiemos. Radau, kad jos atsparumo šalčiui zona 5, bet aš tuo labai abejoju. Kai aš ją rudenį pasodinau į nuolatinę vietą iš vazono, ir pasitaikė kelios naktys kai temperatūra nukrito žemiau 0, jauni ūgliukai kaip mat negeibo ir aš juos nukirpau, kai tuo tarpų kitų rožių ir seni, ir jauni ūgliai į šalnas visai niekaip nesureagavo. Taigi lietūs jai nepatinka taip, kad pumpurai ne tik kad nesiskleidžia, bet tampa supuvusia koše. Pumpurus krauna praktiškai be pertraukos, bet tik nedidelė dalis jų tampa žiedais. Spalva jauno žiedo abrikosinė, viduriukas intensyvesnės persikinės spalvos. Vėliau žiedai išblunka iki labai šviesios abrikosinės. Žiedlapiai labai švelnūs. Kvapo neprisimenu, gal nebuvo noro uostyti apipuvusių žiedų Dėl antros nuotraukos man ir kilo abejonė - kas čia per gražuolė, bet paskui patyrinėjusi bendrą krūmelio vaizdą, radau, kad yra ir toks žiedas. Žiedai geriausių atveju atrodydavo kaip 3-čioje nuotraukoje, bet tik geriausiu atveju. Pirmieji žiedai, kurie turėjo skleistis birželio pabaigoje supuvo visi. Iš tikrųjų tai net nežinau kelinta čia žiedų kartą, nes praeidama puvėkus karts nuo karto surinkdavau. Faktas, kad tai pirmieji išsiskleidę žiedai, o nuotraukos tai rugpjūčio mėnesio