'Viridiflora'
Parašytas: 21 Rgs 2011 22:43
Neabejotinai tai viena keisčiausių rožių. Paprastai ji sulaukia vienos ir tos pačios mūsų svečių reakcijos: „Negražu. Man nepatinka!“ Mano tėtis, kai atkreipiau jo dėmesį į šios rožės žiedus, pasakė „A... Tai aš vis vaikštau pro šalį ir galvoju, kada gi ji pagaliau pražys...“ Tai štai kokia ji – Rosa viridiflora, dar vadinama žaliąja rože.
Greičiausiai 'Viridiflora' – simpatiškos rausvažiedės kininės rožės 'Old Blush' sportas. Kilmė nežinoma. Manoma, kad pradėta auginti nuo 18 a. vidurio, o maždaug po 100 metų, 19 a. viduryje, pradėta platinti vienos britų bendrovės. Šios rožės neįprastumas, kad visos jos žiedo dalys – žiedlapiai, kuokeliai, piestelė – yra virtę lapeliais. Kitur dar sakoma, kad tai išvešėję taurėlapiai vietoj žiedlapių. Bet kuriuo atveju tai sudėtinga ir iki galo mokslininkų neištyrinėta genetinė mutacija, vadinama filodija. Manoma, kad ją sukėlė virusai. Kadangi šios rožės žiedai neturi nei kuokelių, nei piestelės – įprastų augalo dauginimosi organų, - nekeista, kad jie sterilūs.
Užauga neaukšta, apie metrą, maždaug tiek pat pločio. Maniškė dar mažutė, nė pusmetrio nesiekia. Į nuolatinę vietą būsimajame baltajame sodelyje persodinta tik vasaros vidury, iki tol nuo pavasario augusi vazone. Apskritai tai miniatiūrinė rožė – nedideli ilgi lapeliai, kaip ir būdinga kininėms rožėms, nedideli žiedai – apie 5 cm. Jaunos šakelės ir lapeliai turi rausvumo. Pumpurai gražios ovališkos formos, o besiskleidžiantys žiedai kažkuo primena artišokus – gal gražiai išsidėsčiusiais lapeliais... Besiskleidžiantis žiedas atveria purią iš siaurų karpytų lapukų sudėliotą rozetę. „Žiedlapių“ krašteliai tarsi teptuku kur ne kur švelniai padažyti vyno raudoniu. Laikui bėgant lapeliai tarsi susipranta, kad juk jie – rožės žiedas, ir suskumba „parausti“. Tas raudonis gan keistas, netolygus, kartais labiau vyno spalvos, kartais vario (ketvirta nuotrauka). Sakoma, kad žiedai laikosi labai ilgai – net kelias savaites, bet aš, kai ne prie rožių gyvenu, tai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Galiu pasakyti tik viena, kad kaskart atvažiavusi šią rožę randu gausiai žydinčią, tai, sakau, gal kai kurie žiedai užsilieka nuo praėjusio karto. Tiesą sakant, stebiuosi, kad tokia mažutė senovinė rožytė taip gausiai žydi. Ir neserga. Matysim, kaip bus su žiemojimu, juk vis dėlto tai kininė rožė, priskiriama 7 zonai. Nors kitų augintojų nuomone, gan atspari net ir šaltesnio klimato kraštuose. Žiemai teks stropiai apklostyti.
O man ji graži, net žavi Siauri karpyti žiedlapiai ir puri žiedo forma šiai rožei suteikia rytietiško žavesio, primena kinų tapybą, šilku išsiuvinėtas flamenko šokėjų skaras.
Greičiausiai 'Viridiflora' – simpatiškos rausvažiedės kininės rožės 'Old Blush' sportas. Kilmė nežinoma. Manoma, kad pradėta auginti nuo 18 a. vidurio, o maždaug po 100 metų, 19 a. viduryje, pradėta platinti vienos britų bendrovės. Šios rožės neįprastumas, kad visos jos žiedo dalys – žiedlapiai, kuokeliai, piestelė – yra virtę lapeliais. Kitur dar sakoma, kad tai išvešėję taurėlapiai vietoj žiedlapių. Bet kuriuo atveju tai sudėtinga ir iki galo mokslininkų neištyrinėta genetinė mutacija, vadinama filodija. Manoma, kad ją sukėlė virusai. Kadangi šios rožės žiedai neturi nei kuokelių, nei piestelės – įprastų augalo dauginimosi organų, - nekeista, kad jie sterilūs.
Užauga neaukšta, apie metrą, maždaug tiek pat pločio. Maniškė dar mažutė, nė pusmetrio nesiekia. Į nuolatinę vietą būsimajame baltajame sodelyje persodinta tik vasaros vidury, iki tol nuo pavasario augusi vazone. Apskritai tai miniatiūrinė rožė – nedideli ilgi lapeliai, kaip ir būdinga kininėms rožėms, nedideli žiedai – apie 5 cm. Jaunos šakelės ir lapeliai turi rausvumo. Pumpurai gražios ovališkos formos, o besiskleidžiantys žiedai kažkuo primena artišokus – gal gražiai išsidėsčiusiais lapeliais... Besiskleidžiantis žiedas atveria purią iš siaurų karpytų lapukų sudėliotą rozetę. „Žiedlapių“ krašteliai tarsi teptuku kur ne kur švelniai padažyti vyno raudoniu. Laikui bėgant lapeliai tarsi susipranta, kad juk jie – rožės žiedas, ir suskumba „parausti“. Tas raudonis gan keistas, netolygus, kartais labiau vyno spalvos, kartais vario (ketvirta nuotrauka). Sakoma, kad žiedai laikosi labai ilgai – net kelias savaites, bet aš, kai ne prie rožių gyvenu, tai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Galiu pasakyti tik viena, kad kaskart atvažiavusi šią rožę randu gausiai žydinčią, tai, sakau, gal kai kurie žiedai užsilieka nuo praėjusio karto. Tiesą sakant, stebiuosi, kad tokia mažutė senovinė rožytė taip gausiai žydi. Ir neserga. Matysim, kaip bus su žiemojimu, juk vis dėlto tai kininė rožė, priskiriama 7 zonai. Nors kitų augintojų nuomone, gan atspari net ir šaltesnio klimato kraštuose. Žiemai teks stropiai apklostyti.
O man ji graži, net žavi Siauri karpyti žiedlapiai ir puri žiedo forma šiai rožei suteikia rytietiško žavesio, primena kinų tapybą, šilku išsiuvinėtas flamenko šokėjų skaras.