Lietuvos rožininkų diskusijos apie rožes

Išvesta Jean Laffay, Prancūzija, 1840 m.
Viena iš mylimiausių mano rožių. Iš pirmo žvilgsnio panaši į Louise Odier, bet tik iš pirmo žvilgsnio. Spalva, praktiškai identiška, bet žiedai kol neišsiskleidžia, atrodo tarytum suglamžyto rožinio popierius gniūžtelė, kurią tvarkingai apgaubia viršutiniai žiedlapiai, Išsiskleidęs žiedas puodelio formos, ko gero tokio paties dydžio kaip ir Louise Odier. "Sibirkos Rožyne" rožės tokiais žiedais vadinamos nostalgiškomis, o ji tokia ir yra. Tai didelė rožė, auginanti ilgas šakas, kurios išlinksta vėduokle ir kurias būtinai reikia parišti, nes išlūš iš pagrindo. Šiemet sirgo ir į rudenį buvo vos gyva - iškirpau daugybę pageltusių šakų Nežinau ar kitais metais aš ją beturėsiu, bet dar kartą kartoju, tai ne rožės kaltė. Pernai buvo sveikutėlė iki vėlyvo rudens, priaugino daugybę dekoratyvių erškėtuogių. Dengiu, kaip ir visas - ant lankų dviguba agrodanga, ant viršaus polietileno skiautė einanti per vidurį ir nesiekianti žemės. Manau, kad ją dengti būtina.
Nuotraukas apkarpiau, nes žiedų iš arti neradau.

Ačiū, Loreta, labai graži rožė

Neparašiau - tai vieną kartą žydinti rožė. Šiaip nesuku galvos kiek kartų žydi rožė, bet šios labai pasiilgstų žiedų.

Šįmet sirgo labiausiai iš visų mano senov.rožių (apie 100), nuo juod.dėmėtligės visos šakos nupliko, o šalia augusių jd beveik nepalietė.

Taip, ji tikrai labai neatspari ligoms. Dar nežinau kaip ją prižiūrėti, bandysiu papildomai nupurkšti, gal padės, nes žiedai tikrai to verti.

O čia rugpjūčio 30 - dar su visais lapais ir gražiomis uogomis. Po dviejų savaičių lapų neliko - t.y. per tas dvi savaites jie pajuodo, pagelto ir nukrito. Bet tai juk visai neblogai. Tiesa, kai kuriomis vasaros jie nubyra žymiai anksčiau. Mano manymu, vis tiek ji nusipelno būti auginama .

Gražūs, taisyklingi žiedai. Pas mane labai linkusi į juodąją dėmėtligę. Gal todėl ir rašo, kad burbonams patinka prapučiama vieta, mėgsta kur drėgniau.